Šiaurės Korėjoje, pavyzdžiui, draudžiama fotografuoti nebaigtą tapyti paveikslą. Netgi tautos vado Kym Čen Yno statulą fotografuodamas iš nugaros reiški didžiulę nepagarbą, negalima skulptūros ir "nukirpti", kadruoti, nufotografuoti tik dalį. Įsakmiai "neverta" fotografuoti ir nebaigtų statyti namų.
Musulmoniškose šalyse negalima piešti, lipdyti, ar kitaip atvaizduoti žmogų. Meksikos kaimelyje San Juan Chamula netoli San Kristobalio negalima fotografuoti žmonių. Tenykščiai Tsotsil indėnai tiki, kad taip iš jų atimama siela. Zambijoje taip pat negalima fotografuoti vietinių.
Štai Saudo Arabijoje po 35 metų pertraukos jau vėl galima rodyti kiną atidaro 350 viešų kino teatrų. Kai pagalvoji - kiek daug jiems atradimų priešaky. Moterims ten ir dabar negalima dirbti, mokytis, keliauti. Mums irgi daug kas priešaky. Jau negalima fotografuoti butelių, vyno taurių... Kiek daug dar draudimų, o vėliau judėjimų, revoliucijų ir vėl leidimų laukia.
Dabar Europoje dažnai negalima fotografuoti pastatų. Na, galima, bet platinti nelabai, mat pastatai Europoje dažnai yra saugomi autorių teisių. Norėdami juos nufotografuoti turistai turi gauti leidimą ir sutikimą platinti šias nuotraukas viešai. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Rumunijoje, Bulgarijoje ar Slovėnijoje, galioja kiek kitokie apribojimai. Šiose valstybėse viešus pastatus galima fotografuoti ir platinti nuotraukas tol, kol jos nėra naudojamos komercijos tikslams – pavyzdžiui, nėra parduotos žurnalui. Tuo metu Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje turistai gali nesibaimindami fotografuoti bet kuriuos viešus pastatus.
P.S.
Lietuvos Civilinio kodekso 2.22 straipsnio 1 dalis nurodo, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat asmuo gali būti fotografuojamas, filmuojamas tik jo sutikimu. Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama, filmuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ir parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją (CK 2.22 straipsnio 2 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, kad net ir viešoje vietoje esantis asmuo turi teisę išreikšti savo nenorą būti fotografuojamas ir jo valia turi būti gerbiama, nes ir būdamas viešoje vietoje jis nepraranda savo privatumo.
Asmens teisė į atvaizdą yra pažeidžiama, kai be jo sutikimo padarytoje, platinamoje nuotraukoje, vaizdo medžiagoje vaizduojamas asmuo yra identifikuojamas, t. y. atpažįstamas. Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad, siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją, draudžiama filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Tik pats asmuo, o jei jis yra nepilnametis – tai jo tėvai (įtėviai, globėjai) gali spręsti dėl sutikimo naudoti asmens atvaizdą. Sprendžiant klausimą dėl vaikų atvaizdo panaudojimo, būtina gauti vaiko ir jo įstatyminio atstovo sutikimą. Praktikoje gali būti sunku įgyvendinti šį reikalavimą (gauti vaiko sutikimą dėl fotografavimo ir sutikimą dėl nuotraukos panaudojimo, nors ir fotografuota viešoje vietoje), ypač tuomet, kai nuotraukoje yra pavaizduoti keli asmenys.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą