OMNIA MEA MECUM PORTO

343. Fotografų globėja



Jų bus daug... Kaip sportininkų...

Kaip rašoma 1937 m. gegužės 9 dienos leidinyje „Žemaičių prietelius“, vadinamų fotomėgėjų jau visur gana daug. Įsigyti fotografijos aparatą svajoja visi jaunieji. Ir fotografuoja visur ir viską. Tai – savo rūšies sportas. Foto mėgėjų greit bus ne mažiau, kaip ir kitų sportininkų. Jaunimas, turįs bendro pobūdžio lavinimosi priemones, turi savo globėjus, garbingus žmones, šventuosius, ką nors panašaus toje srityje padariusius. Fotografai taip pat galėtų turėti garbingą globėją Šv. Veroniką. Šv. Veronika nebuvo fotografė, bet ji pirmoji padarė Kristaus veido paveikslą. Savo šventės dieną fotomėgėjai, be abejo, turėtų skirti pavasarį kokią nors gegužės mėnesio dieną...
Kas galėjo žinoti, kad bus tiek telefonų, o tie dar ir be globėjos fotografuoti galės? Šv. Veronikos dieną minime liepos 12 d. Pasak legendos, Veronika gyveno Jeruzalėje. Kai Jėzus nešė kryžių į Golgotą, ji drobule nušluostė jo veidą. Drobulėje liko Kristaus veido atspaudas. Jis vadinamas veraikonu (lot. vera icon– tikras atvaizdas). Iš to kilo ir Veronikos vardas. Kai kurie apokrifiniai tekstai pasakoja, kad romėnų pareigūnas Volusianas, atėmė iš Veronikos skepetą ir nunešė Tiberijui, o tas, ją pamatęs, pasveiko nuo raupsų.
Šv. Veronikos kultas išpopuliarėjo Prancūzijoje. Veronika dabar yra Prancūzijos, o ne fotografų globėja.


0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

 

puslapio peržiūrų skaičius