394. Valia geležinė

 

Labas kaimyne, o kiek dabar valandų?

Pusė aštuonių?... O ryto, ar vakaro? Dar neparduoda, ar jau neparduoda šnapso? – lengvai linguodamas svarsto laiptinėje sutiktas kaimynas iš apačios.

Kaimynka, taip, būtent – ne kaimynė, o kaimynka iš viršaus - geležinės valios žmogus. Ji įpročių nekeičia. Aristokratiškai, rytais... Na, kaip rytais – maždaug apie vienuoliktą, kartais pirmą. Ji visuomet geria balkone ir tik šampaną. Viena. Tik štai kodėl po to, ji būtinai tą tuščią butelį šveičia žemėn? Ir kodėl tie buteliai tokie sunkūs?...

Aš, na, ką aš... Kaip sakė vienas lyrinis dabar jau a. a. televizijos reportažo herojus – „nepažįstu aš tų draugų“... O be to, „nespręskite apie žmogų pagal jo draugus. Judo draugai irgi buvo nepriekaištingi.“ – rašė E. Hemingvėjus, didelę savo gyvenimo dalį pragyvenęs viešbučiuose.