Rašė senose knygose ir pasakojo senoliai, nes nutiko tai seniai. Labai seniai...
Maro epidemijos metu ištuštėjusio
senamiesčio gatvėmis vaikščiojo ir meldėsi vienišas žmogus. Pakėlęs
akis jis netikėtai išvydo mirties angelą.
- – Ar
gali pasakyti, kiek žmonių planuoji su savimi pasiimti? – paklausė senolis.
- – Penkis
tūkstančius, – ramiai atsakė tas ir patraukė savais keliais. Žilabarzdžio eiti kartu jis nekvietė.
Laikas bėgo. Epidemijai praėjus, žmonės
suskaičiavo netektis. Paaiškėjo, kad anapilin iškeliavo net penkiolika
tūkstančių miesto gyventojų. O senolis gyvas ir sveikas kaip visada bastėsi miesto
gatvėmis. Jis ir vėl sutiko mirties pasiuntinį:
- – Tu gi
žadėjai?... Tu sakei, kad pasiimsi penkis, o mirė... tai penkiolika
tūkstančių?...
- – Maro
epidemija pasiėmė penkis, kiti dešimt tūkstančių – mirė iš baimės, – atsakė juodasis
angelas.
Vilniuje, Pilies gatvėje, sustingo du juodi angelai. Galbūt, pagaliau nesvarbu, kokie buvo jų vardai ir kokioje gatvėje
susitiko. Svarbiausia neprarasti drąsos ir tikėjimo. Gyventi. Galvoti gerai ir
bus gerai!...
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą