392. Bus gerai

Rašė senose knygose ir pasakojo senoliai, nes nutiko tai seniai. Labai seniai...

Maro epidemijos metu ištuštėjusio senamiesčio gatvėmis vaikščiojo ir meldėsi vienišas žmogus. Pakėlęs akis jis netikėtai išvydo mirties angelą.

-        – Ar gali pasakyti, kiek žmonių planuoji su savimi pasiimti? – paklausė senolis.

-        – Penkis tūkstančius, – ramiai atsakė tas ir patraukė savais keliais. Žilabarzdžio eiti kartu jis nekvietė.

Laikas bėgo. Epidemijai praėjus, žmonės suskaičiavo netektis. Paaiškėjo, kad anapilin iškeliavo net penkiolika tūkstančių miesto gyventojų. O senolis gyvas ir sveikas kaip visada bastėsi miesto gatvėmis. Jis ir vėl sutiko mirties pasiuntinį:

-      – Tu gi žadėjai?... Tu sakei, kad pasiimsi penkis, o mirė... tai penkiolika tūkstančių?...

-     – Maro epidemija pasiėmė penkis, kiti dešimt tūkstančių – mirė iš baimės, – atsakė juodasis angelas.

Vilniuje, Pilies gatvėje, sustingo du juodi angelai. Galbūt, pagaliau nesvarbu, kokie buvo jų vardai ir kokioje gatvėje susitiko. Svarbiausia neprarasti drąsos ir tikėjimo. Gyventi. Galvoti gerai ir bus gerai!...