382. Ei, Kandeliabre

Ilgai galvojau, kaip mes vadiname tą šakotą, kelias žvakes laikančią žvakidę, kurią galima paimti į ranką ir neštis pasišviečiant sau kelią, kai elektros nėra?

Tinkamesnio žodžio kaip „kandeliabras“ neradau. Lietuvių kalbos žodynas ji paaiškina kaip tarptautinį (pranc. candelabre it. candelabro,  lot. candelabrum; candela - žvakė) - didelė, paprastai puošni, pastatoma žvakidė su keliomis šakomis dar jis gali būti ir gatvių žibintas, šviestuvas, o kaip sinonimą pataria naudoti „sietynas“. Tiesa, ten nerašoma, kad tai nešiojama žvakidė, todėl mes ją dažniau įsivaizduojame krištolu spindinčią palubėje.

Žydai turi menorą, bet tai visai kita istorija. Vokiečiai, verčiant pažodžiui,  tokią žvakidę vadina „rankos šviestuvu“ (vok. Der Armleuchter). Na, o kadangi toks švietuvas šviečia nekaip ir nešamas gali lengvai užgesti, neretai asocijuojasi trumpalaike trapia šviesa, o kartais su tamsa ar tamsumu, todėl toks žodis perkeltine prasme naudojamas ir kvailam, negudriam žmogui švelniai apibūdinti.

Vadovaujantis tokia logika, lietuviškai tai galėtų skambėti maždaug kaip – "Petras kandeliabras. Patinka jis man, bet kartais tikrai neblizga išmintim"...