372. Saldainių vaivorykštė

Jaunėliui kepėme tortą.

Vyrukas užprašė, kad ant torto išdidžiai „stovėtų 11 metų". Tais laikais ne tik konditerinių papuošalų, bet ir pačių tortų ne visada pavykdavo nupirkti. Padariau paprastai  – iš juodos duonos išpjoviau du riebius vienetus ir išmirkęs juos baltame torto kreme, pastačiau ant torto stovėti. Tiko...

Draugo žmona savo atžalą stengėsi auginti sveikai. Pasiryžo –kaip įmanoma ilgiau neduoti jam paragauti saldainių. „Nežino ir nereikia“ – nedavė visai. Ant šventinio stalo stovėdavo specialiai mažyliui skirta saldaininė, joje puikavosi į saldainių popierėlius įvynioti juodos duonos gabaliukai. Šniaukštė vaikas tuos „šokoladinius saldainius" - net ausys linko, nors žiūrėti buvo sunku.
Na, aišku, dar ne taip sunku, kaip  žiūrėti į vieną "trijų sūrio galvų" vyruką, kuriam tėvai patarė darže saldainius užkasti. Iš jų neva turėjo „išaugti marga saldainių vaivorykštė"...
O štai 1920 m. birželio 13 JAV uždrausta pašto siuntiniais siųsti vaikus...