Žinom ir posakį – „dešine ranka kairį paausį kasyti“, suprask, „iš didelio rašto – išeiti iš krašto“, „gudragalviškai mandrovoti“ ar kažką panašaus reiškiantį. Kartais taip ir politikus, ir mokslininkus apibūdina. Na, bet moters rimtumas, reikalo išmanymas ir pamokomas tonas privertė susimąstyti, nemanė gi, ji iš savo atžalos tyčiotis. Dar galima mažyliui pasakyti, kad kai jis meluoja, jo ausys raudonos tampa. Suveikia gal ir ne visiems, bet daugelis tiki ir labai džiaugiasi suaugusiųjų raudonas ausis pamatę.
Tą pačią dieną
senos nudžiūvusios pušies kamiene aptikome juodojo genio, kaip pasirodė, lizdą.
Tėtis, alkanus atžalas pamaitinęs, sėdėjo ant gretimos pušies ir per daug į jaunimo gyvenimą nesikišo,
stengėsi žmonėms neišsiduoti, nors jauniklių cypsėjimas sklido toli. Dar
nemokantis plasnoti jauniklis, pėsčiomis snapu pasiremdamas, pamažu keberiojosi
į drevę. Sugalvojo koja pasikasyti paausį… Tik staiga –šlabudinkšt – ir nugarmėjo žemyn. Gerai, kad viskas gerai. Puoliau šeimynykščiams
pasakoti…
– Mokslinčiau, taigi geniai neturi
ausų, – traukė per dantį švogeris.
– Na, tokių aiškiai išreikštų,
žmogiškų ausyčių tai neturi, bet tai kaip tuomet jie viską girdi? Be to ir nuotrauką, nors ir nelabai išvaizdžią, turiu…
Tas vaikiškas kairės ausies siekimas pasirodo labai rimtas reikalas. Toks rimtas, kaip tas, jog nė vienam žmogui nepavyksta palaižyti savo alkūnės, o atstumas nuo jos iki riešo lygus pėdos dydžiui. Visi žino – kiekvieno žmogaus ausys unikalios, jos auga visą gyvenimą, o be to dar ir nevienodos. Kuria ranka paausį kasytis – mokslas dar aiškinasi. Kai kas net ir Šnobelio premijas gavo.
Triesto Universiteto
mokslininkai F. Fabbro, B. Gran‘as ir A. Bava žurnale „Neuropsychologia" 1993 m. publikavo straipsnį „Pusrutulio asimetrija balsu
atpažįstant tikrus ir melagingus teiginius“. Eksperimente dalyvavo 24 vyrai ir
24 moterys. Visi gavo ausines ir klausė 4 jiems nepažįstamų žmonių balsų. Du iš
keturių buvo aktorių balsai (vyro ir moters), o du (vyro ir moters) buvo ne
aktorių balsai. Balsų ausinėse savanoriai klausė arba kaire, arba dešine ausimi. Balsas
ausinėse kartais ištardavo frazę – „man patinka nuotrauka“, o kartais – „man
nepatinka nuotrauka“. Balsai kartais melavo, o kartais sakė tiesą. Išgirdę frazę klausytojai turėjo nuspręsti – meluoja jiems
tas balsas, ar ne?...
Gauti rezultatai
parodė, kad kairioji ausis jautri tik vyriškam melui, ir klysta, kai meluoja
moterys. Tiesa, ta pati kairioji ausis, „kaip tiesą“ pripažįsta tik 63
procentus teisingų balsų. Mokslininkai padarė išvadą – kairė ausis melą
atpažįsta geriau, nei dešinioji.
Grožis jau toks labai
asmeniškas reikalas, o balsai dažnokai ir šiaip sau meluoja... Apie nuotraukas
nieko nerašoma, be to moterys visada supranta grožį ir meluoja geriau...
Monrealio Universiteto mokslininkas Volteris D. Survillo 1981 m. žurnale „Cortex" publikavo savo tyrimą – „Ausų
asimetrija kalbant telefonu“. Jis tyrė dirbančius telefonu žmonės ir aiškinosi,
kuria ausimi jie klausosi telefono.
Pasirodo, dažniau „dirba“
kairė ausis. Mokykloje irgi ta ausis dažniau kentėjo. Dirbant telefonu kaire ausim, „atsilaisvina" dešinė ranka. Tada galima skambinti kitu
telefonu, barbenti pirštais į stalą, rašyti ir braižyti kringelius popieriuje, ar šiaip krapštyti nosį. Tiesa,
geresnių rezultatų pasiekiama dirbant dešine ausimi. O svarbiausia – niekas nesiruošia kaire ranka ragelio prie dešinės ausies dėti. O jeigu jau taip moki – vadinasi, jau gali eiti dirbti.
Mokslininkai jau seniai nustatė, kad dėl skirtingos žmogaus smegenų pusrutulių veiklos, ausys girdi skirtingai: dešinė ausis geriau girdi kalbą, kairioji – muziką. Tai žino ir naudojasi muzikantai ir specialiųjų tarnybų agentai. Pabandykite kada, nesvarbu, ar roko muzikos festivalyje, ar šokių maratone, ar šiaip klube garsiems „bumčikams" skambant, su draugu užsikimškite kaires ausis ir žiūrėdami į lūpas kalbėkite paprastai, rėkti nebereikės...
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą