360. Moterys...

Balandžio 20-ąją minima Kinų kalbos diena.

Jungtinių Tautų siūlymu 2010 m. taip nutarta pagerbti Cangdzie – kinų rašto kūrėją. Šiandien kinų kalba visame pasaulyje kalba daugiau kaip 1 milijardas 300 milijonų žmonių. O sudaro ją apie 50 000 hieroglifų. Lietuvių kalboje kinų rašto ženklai dažnai vadinami hieroglifais, taip painiojant juos su Egipto hieroglifais, nors kiniškai jie vadinami hànzì. 

Kinijoje egzistuoja daug kalbų ir dialektų, o raštas yra vienintelė bendra komunikavimo priemonė. Visos kalbos ir dialektai užrašomi identiškais hieroglifais, nors jų tarimai regionuose ir skiriasi. Dėl to Kinijos televizijoje subtitrai yra būtini, kad visa šalis suprastų informaciją.

Hieroglifai, kilę iš simbolių. Nuo paveikslėlių jie skiriasi tuo, kad pradžioje vaizdavo ne daiktus, o sutartinius ženklus. Pvz., sąvoką „du“ reiškia du horizontalūs brūkšniai, o „tėvas“ rašomas vaizduojant sukryžiuotas lazdas. Hieroglifai, sudaromi sujungiant keletą ženklų į vieną prasmę ir leidžia suvokti senovės kinų mąstymą. Pavyzdžiui, sąvoka „ramybė“ vaizduoja stogą ir moterį, mat senovės kinų supratimu, kai moteris yra namuose, juose viešpatauja ramybė. Japonų rašto hieroglifuose „neramumus" vaizduoja dvi moterys po vienu stogu...

Sklandė legenda, kad senovėje, kol vyrai kūrė istoriją, rašė eilėraščius ir filosofinius traktatus, kinų moterys turėjo susikūrusios savo buitinį hieroglifų raštą, kurio vyrai net ir perskaityti negalėjo, tačiau viena kinė apklaususi visas savo drauges, tokią legendą paneigė. 

Nusileidę į Šanchajaus metro greitai supratome, kad moderniais supergreitais traukiniais pasivėžinti nepavyks. Bilietus parduoda automatas. Jame viskas suprantama hieroglifais - hànzì, anaip tariant, surašyta. Stotelių pavadinimai - hànzì, arba hieroglifais, kitaip tariant, užrašyti...