359. Panašiausias

Kiolne

Balandžio 16 - oji – ne tik jo gimtadienis.
Tai pasaulinė Čarlio Čaplino diena. Vienas žinomiausių XX amžiaus komikų, aktorių ir režisierių, nebylaus kino mohikanas dar žinomas „valkatos" (the Tramp) pravarde. „Kinematografas yra didžiausias kada nors egzistavęs cirkas, jis visiems mums iščiulps sielas“, – sakė komikas.

Gimė jis čigonų karalienės vežime, vėliau su cirko artistų trupe atsidūrė Londone. Britų žvalgyba vėliau nesugebėjo rasti jo gimimo liudijimo, MI – 5 manė, kad Čaplinas iš tikrųjų gimė Fontenblo netoli Paryžiaus, o amerikiečiai apskritai tvirtino, kad jo tikrasis vardas – Izraelis Tornšteinas ir jis – Rusijos žydas, panašiai skelbė ir nacių propaganda. 

Kretoje

Čaplino filmai Vokietijoje buvo uždrausti, bet Adolfas Hitleris, beje, gimęs tik 4 dienomis vėliau, juos, žinoma, matė. Galima tik spėlioti - kuris nuo kurio nusižiūrėjo firminius ūsiukus, tuo pat metu simbolizavusius ir komediją, ir tragediją. Paprastame gyvenime Čarlis šio „firminio prekės žeklo" nenešiojo. Mėlynakio liūdnojo žvilgsnio garbaniaus Čarlio kilmė išliko savotiška paslaptimi, kol Čaplino rašomąjame stale nebuvo rastas pusbrolio Džeko Hilo laiškas. 
Čaplinas nepriėmė Amerikos pilietybės, nors visko pasiekė ir pragyveno ten 30 metų. 1952 metais FTB vadovas Dž. E. Huveris po eilinių gastrolių Europoje neleido Čaplinui grįžti į JAV, neva, jis komunistas. Pats Čarlis tai neigė, bet jau niekuomet nebegrįžo ir į tą „amerikietiškos svajonės" išsipildymo šalį.
Diena be juoko - išvaistyta diena, - kažkada sakė linksmasis valkata Čarlis Čaplinas. Kartą, 1920 m. rugpjūčio 10 d. San Francisko teatre jis  dalyvavo panašių į Čapliną,  „valkatos"  konkurse. Dalyvavo inc

kognito ir vos vos užėmė „garbingą" antrąją vietą. Dabar apie tai jau girdėjo visi, nors sako tai irgi tik nuosekliai palaikoma šimtametė legenda.

Vienoje

Na, gal ir ne Rokenrolo karalius, bet Čarlis ir šiandien gyvas...