2007 metais, vasario 26 –ją iš lėto, neskubant pradėta minėti tarptautinė „Neskubos
diena“.
Šventės iniciatoriai, suprantama, buvo italai, kodėl – atsakyti ir dabar neskuba. Vienaip
ar kitaip, dabar tą „neskubos dieną“ jau pažymi 70-je šalių.
Galbūt tai susiję su „itališkojo streiko“ užuomazgomis, kuomet darbuotojai protestuoja ne
prastovomis, o ilgu, perdėtai skrupulingu, ilgai trunkančiu darbu – darbu pagal
visas pareigines instrukcijas. Pirmą kartą 1904 metais taip „padirbėjo“ Italijos geležinkeliečiai ir policininkai. Traukiniai sustojo. Streiko forma paplito. Žmonės taip ir sakydavo "italinti"...
Kiek vėliau atsirado ir japoniška tokio streiko forma. Japonai streikuodami dirbo kaip dirbę, tik prieš savaitę pranešdavo, kad streikuos. Ir dar specialius marškinėlius apsivilkdavo, ant kurių būdavo parašyta - kuo jie nepatenkinti. Mahatma Gandi's sugalvojo ir sėdimą demonstracijos būdą. Toks vėliau prigijo Amerikoje. Meksikoje žmonės streikuodami sunešė į centrinę aikštę senus batus, Vilniuje policininkai protestavo be batų. Paryžiuje protestuodavo savaitgaliais apsivilkę geltonas liemenes. Kaip nors pasipuošti nepatenkintiems protestuotojams dažnai liepia žurnalistai. Jie gi negali filmuoti paprastų ir nieko nedarančių žmonių ar praeivių.
Galima prisiminti anglų kapitona Charles'ą Boikot'ą, nenorėjusį pagerinti valstiečių darbo sąlygų. 1880 m. viena airių organizacija paragino su juo nebendradarbiauti. Spauda tiek daug apie tai rašė, kad pavardė tapo bendriniu žodžiu.
Galima pataupyti jėgas ir centrinėje miesto aikštėje boikotuoti skalbinius iškabinus. Galima ir peticiją prikabinti. Taip daro Kretoje.
Kiek vėliau atsirado ir japoniška tokio streiko forma. Japonai streikuodami dirbo kaip dirbę, tik prieš savaitę pranešdavo, kad streikuos. Ir dar specialius marškinėlius apsivilkdavo, ant kurių būdavo parašyta - kuo jie nepatenkinti. Mahatma Gandi's sugalvojo ir sėdimą demonstracijos būdą. Toks vėliau prigijo Amerikoje. Meksikoje žmonės streikuodami sunešė į centrinę aikštę senus batus, Vilniuje policininkai protestavo be batų. Paryžiuje protestuodavo savaitgaliais apsivilkę geltonas liemenes. Kaip nors pasipuošti nepatenkintiems protestuotojams dažnai liepia žurnalistai. Jie gi negali filmuoti paprastų ir nieko nedarančių žmonių ar praeivių.
Galima prisiminti anglų kapitona Charles'ą Boikot'ą, nenorėjusį pagerinti valstiečių darbo sąlygų. 1880 m. viena airių organizacija paragino su juo nebendradarbiauti. Spauda tiek daug apie tai rašė, kad pavardė tapo bendriniu žodžiu.
Galima pataupyti jėgas ir centrinėje miesto aikštėje boikotuoti skalbinius iškabinus. Galima ir peticiją prikabinti. Taip daro Kretoje.
Dabar tą neskubos dieną sutinka žaismingai, šios dienos šūkis - ramus ir neskubus gyvenimo ragavimas. Sukurtos specialios neskubaus gyvenimo taisyklės. Pavyzdžiui, atsikelti šiek tiek anksčiau, sutikti saulę, pajausti pusryčių skonį, perėjose praleisti visus pėsčiuosius, nesinervinti transporto kamsčiuose, neatidėliotinai nuveikti ką nors ramaus - pasivaikščioti parke, pasiklausyti klasikos.
Rengiamos įvairios sulėtintos varžybos. Pavyzdžiui, Romoje vyksta „lenktynės“, kuriose 300 metrų reikia nueiti - per vieną valandą. O labiausiai skubantys pėstieji gali būti nubausti bauda.
2018 m. vasario 26 d. Romoje ir net Neapolyje dar ir prisnigo. Neveikė oro uostai, visuomenis transportas. Prie Koliziejaus neskubėdami italai surengė sniego gniūžčių mūšį, o parkuose galėjo paslidinėti.
Rengiamos įvairios sulėtintos varžybos. Pavyzdžiui, Romoje vyksta „lenktynės“, kuriose 300 metrų reikia nueiti - per vieną valandą. O labiausiai skubantys pėstieji gali būti nubausti bauda.
2018 m. vasario 26 d. Romoje ir net Neapolyje dar ir prisnigo. Neveikė oro uostai, visuomenis transportas. Prie Koliziejaus neskubėdami italai surengė sniego gniūžčių mūšį, o parkuose galėjo paslidinėti.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą