Medikai paprastai ant popieriaus kampo brūkšteli „cito" - skubu. Paprasti klerkai sako - reikia skubiai parengti „Raštą su kojom"! Aišku, ant kampo taip niekas nerašo. Ir be rezoliucijos aišku, kad reikia mesti visus darbus, parengti raštą ir surinkti atsakingų tarnautojų ir vadovų parašus. O kad kiekvienas procese dalyvaujantis biurokratas nepadėtų rašto į „ilgąjį stalčių", ir nestabdytų proceso, reikia pačiam nunešti raštą ir neišeiti iš kolegos kabineto tol, kol tas nepasirašys. Būdavo, kad vadovas paskambinęs perspėdavo - „pas tave ateis raštas su kojom"... Taigi, „kojos" gana greitai sugrįždavo su visais parašais.
Dar būdavo „Raštas su viza"... Tai reiškė, kad vadovas, kuris paprastai pasirašo, kai visi pavaldiniai į raštą jau sudeda savo protą ir išmintį, ištaiso klaidas ir tik tada sudeda autografus, tąkart pasielgdavo atvirkščiai - jis pasirašydavo pirmas! Tai reiškė, kad tie, žemiau buvę „rašytojai", savo „vizas" turėjo padėti - iš karto!.. Skubiai!.. Be komentarų!..
O dar... Dar būdavo - „1 stalo raštas"... Jeigu nebūdavo laiko žaisti viršininkų, ir pavaduotojų - visi suinteresuoti reikalu, susėsdavo prie vieno stalo ir neišeidavo iš kabineto tol, kol dokumetas su visais parašais nebūdavo „iškeptas".
Dabar valdininkai dokumentų pasirašymą ar vizų rinkimą vadina „laikinimu"...
O dar... Dar būdavo - „1 stalo raštas"... Jeigu nebūdavo laiko žaisti viršininkų, ir pavaduotojų - visi suinteresuoti reikalu, susėsdavo prie vieno stalo ir neišeidavo iš kabineto tol, kol dokumetas su visais parašais nebūdavo „iškeptas".
Dabar valdininkai dokumentų pasirašymą ar vizų rinkimą vadina „laikinimu"...
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą