327. Šventės

Šventės padeda žmogui, pakylėja...  

Kažkaip užsipildo žmogus geromis emocijomis, šypsosi dažniau, judesio daugiau atsiranda. Dar Kristijonas Donelaitis savo „Metuose“ ne kartą apie tai yra užsiminęs. 

Žmogus jau taip sutvertas, kad kas septynerias dienas jam reikia nors mažutės, o kas keturiasdešimt dienų - didelės šventės. Tik sutarkim iš karto, apie rimtas, liūdnas, tragiškas ir gedulingas, susikaupimo, susilaikymo ir rimties, religines ir kitokias kraupiai malonias šventes ne šį kartą...

Na, pažiūrėkim, sulaukia žmogus Šv. Kalėdų, Naujųjų metų. Metus pradėjęs ir  piniginės turinį atstatęs jis vėl laukia linksmesnės progos. O čia romantiškai patriotiškos datos. Vasario 16 – ąją Vėliavą iškėlęs, jis jau apie Kovo 8 –ąją ir Kovo 11 – ąją galvoja. Dar pralinksmina žmonelius Užgavėnės ir Velykos, bet tuomet šventiškam kalendoriuj – šiokia tokia priverstinė prastova, praktiškai iki pat Joninių besitęsianti. Na, o po jų, jau gražioji Mindaugo karūnavimo diena plevėsuoja.  Ir vėl kurį laiką tik liūdnos ir įsimintinos datos?... Na, gerai kažkas gal dar ir rugsėjo pirmąją pasidžiaugia, ir vėl ramuma?

Ir tik nereikia tų vergvaldiškai slogių darbdavių sapalionių, kad švenčių turime per daug ir kad per šventę Lietuva praranda kiek tai ten milijonų... Jei vieni žmonės per šventes išleidžia, tai kiti žmonės taipačiai uždirba, o jeigu pinigą leidžia už sienos, tai jau prabočykit - patys kalti, kad tik raudotojus  užsisakom.

Prisigalvoja žmonės patys visokiausių švenčių. Štai praktiškai kiekvienam naminiam patiekalui ir desertui kalendorinę šventę sugalvojo. Na, pavyzdžiui, vyšnių pyrago ir obuolio diena, aštraus maisto, baronkų ar riestainių, pyragėlių su džemu, kavos, picų, kokteilių, makaronų diena, sūrio mylėtojų ir greito maisto diena. Kasdien galima rasti po keletą keistokų progų ar gimtadienių – na tarkim Barbės ar skalbimo mašinos, CD plokštelės, degtuko, o gal revolverio gimtadienis, arba naminių vabzdžių diena, pasaulinė ananasų, profesionalaus striptizo šokėjo, pasaulinė WC diena, vienodų kojinių, neklotos lovos, kaliošų, rankšluosčių ar tarptautinė "nekelk kojos iš namų" diena. Medikai beveik į kiekvieną kalendoriaus lapelį įrašė po kokią nors žmoniją kamuojančią ligą.  Dar būna profesinės šventės ir datos. Ir vėl visi stengiasi – gidai, taksistai, paštininkai, langų plovėjai, gaisrininkai, lobistai, optimistai ir  uošvienės. Yra netgi pasaulinė merginų įsitraukimo į informacines ir ryšių technologijas diena. Tuomet ateina visa apimančių būsenų švenčių eilė – pasaulinės triukšmo suvokimo, šypsenų, pasiutligės, didelių permainų, išjungtų išmaniųjų, liūdnų asiliukų, kalbų ir neskubos dienos. Nepamirškime, kad praktiškai visi žemės gyvūnai taip pat turi savo tarptautinę ar bent jau nacionalinę kalendorinę šventę. Atskirai reikėtų surašyti visas "meilės seilės" - pirmojo pasimatymo, apsikabinimo, pirmojo bučinio, orgazmo, meilės raštelių ir panašias šventes

Vaikystėje, kai dar nebuvo tiek švenčių sugalvota, išskaičiuodavome savo „japonišką gimtadienį“. Nuo gimtadienio atskaičiuodavome devynis mėnesius ir turėjome dar vieną, neva, slaptą gimtadienį. Šiaurės Korėjoje taip ir daro. Naujagimiui iš karto "priskaičiuoja" tuos 9 mėnesius. Vienas, tiesa, ne vietinis, politikas sugalvojo paskelbti „patriotų dieną“. Jis pasiūlė atskaičiuoti nuo svarbiausios šalies šventės devynis mėnesius ir paskelbti tą dieną laisva diena, kad visi žmonės turėtų laiko pasigaminti vaikelį, kuris gimtų per svarbiausią patriotišką šalies nepriklausomybės šventę.

Seniau, Lietuvoje rugsėjo 8 – šventėme Tautos šventę. Tądien pradėti vaikučiai galėjo gimti gegužės mėnesį, pavyzdžiui, per Meilės Deivės Mildos dieną gegužės 13 -ąją, o Deivės Mildos dieną „sugalvoti“ vaikučiai, kaip tikri patriotai, galėjo pasaulį išvysti Vasario 16 – ąją?...