Frazeologizmas „Karštas oras“ šiuolaikinėje vokiečių kalboje reiškia dar ir kažką panašaus, ką lietuviai apibūdintų kaip „tuščios kalbos“...
Vaizdingi posakiai - frazeologizmai, ar idiomos (išvertus iš graikų kalbos - savotiškas posakis), tai sustabarėję ir prasmiškai nedalomi žodžių junginiai būdingi tik vienai kuriai kalbai. Jų reikšmė tiesiogiai verčiant juos sudarančius žodžius nesuprantama. Jie naudojami siekiant emociškai bei stilistiškai labiau pabrėžti išsakomas mintis. O tokių idiomų, kiekvienoje kalboje daugėja. Sudėjus vokiškas idiomas - pasakojimas galėtų skambėti maždaug taip...
Šiandien iš ryto „turėjau tokį kaklaraištį“, kad net „buvo pilna nosis“, tokia pilna, kad norėjosi juos „užvyti į palmes“. Kolegos nuo pat ryto „traukė mane per kakavą“ ir "šokdami tarp kiaušinių" sakė, kad arba aš „esu laimės grybas“, arba „turiu kiaulę“. Norėjosi juos visus pasiųsti ten "kur lapė ir zuikis sako labanakt", nes jiems tik "pomidorai akyse", bet "viskas turi galą, tik dešra du galus", todėl "pabalnojau vištas" ir atsisveikinau. Aš, aišku, dar galėjau apsimesti, kad "mano vardas Zuikis", bet žinau, kad „gyvenimas - ne ponių rojus" ir „suprantu tik geležinkelio stotį“. Na, taip, vakar po futbolo rungtynių padauginome ir „man buvo dešra“ - kur važiuoti. Traukinyje prisnūdau, bet nebuvau „miręs kaip pelė“ ir nereikia sakyti, kad man „ne visi puodukai spintoje“, nes tai „karštas oras“ ir „prarasti apyniai ir salyklas“. "Aš dar nenoriu pažiūrėti į ridikėlius iš apačios" o savaitgalį vėl futbolas, o tada kolegos dar pažiūrėsime, "kam reikės mažesnes bandeles kepti"...
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą