Sveikindamas draugus kartais savanaudiškai išdykauju.
Padėjęs krūvelę nuotraukų, liepiu išsirinkti jam patinkančią. Išsirinktą įrėminu ir padovanoju.
Padėjęs krūvelę nuotraukų, liepiu išsirinkti jam patinkančią. Išsirinktą įrėminu ir padovanoju.
Dovana tampa labiau abipusiai naudinga.
Kartą vienas mano draugas, gavęs išsirinktą dovaną paklausė:
- O, kiek aš turėčiau sumokėti, kad tos nuotraukos daugiau niekas nematytų?
Pasimečiau. Gal nepatinka?
– Ne, patinka. Bet kiek?
Keista ta nuotrauka. Nesiruošiau sakyti kainos. Nes ją jau buvo išsirinkę
keli žmonės. Vienas pageidavo jos „per visą sieną… maždaug 3x7 metrų...“ Paklausiau - kodėl?
„Todėl, kad veža, stveria už klyno“, – atsakė žmogus.
Kitas žmogus sakė, kad ji gydo. Dar kita moteris, kuriai tokią padovanojau, nes maniau, kad jai toks „gydymas" padėtų,
praėjus metams nedrąsiaipaprašė kitos.
– Žinai, mane ji slegia... Žlugdo... - tepasakė.
Tiesa, toks būna tik rugpjūčio
mėnesį.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą