Vienas draugas, padovanojo man tušinuką.
Gražų tokį,
prabangų... „Čia Ferrari tarp tušinukų," – pats pasigyrė. Rašiklis tikrai
buvo nepaprastas, jame gyveno „blakė“... Bent jau taip sakė kitas mano draugas,
trumpam paėmęs tą „rašmenį“ patikrinti. Nupasakojo kaip ta „blakė“ atrodo, kaip
ir kokiu spinduliu veikia... Pasakojo gal keliolika kartų, bet tušinuko taip ir negrąžino.
Įdomu, kam jis padovanojo ? Praėjo lygiai du metai, nė blakės, nė tušinuko, nė
dviejų „draugų“...
Tai viena iš geriausių Tavo novelių :)
AtsakytiPanaikinti