Kai nebuvo tualetinio
popieriaus, tai darėm laikraščiais.
Nesidrovėkim, netgi Lietuvos prezidento Antano Smetonos tualete, kol neatvežė iš Prancūzijos specialaus popieriaus, buvo lietuviški laikraščiai. Greičiausiai "Lietuvos aidas"...
Nesidrovėkim, netgi Lietuvos prezidento Antano Smetonos tualete, kol neatvežė iš Prancūzijos specialaus popieriaus, buvo lietuviški laikraščiai. Greičiausiai "Lietuvos aidas"...
Tualetiniai
laikraščiai ant WC popieriaus buityje neprigijo, Amerikoje, Vokietijoje bandė... Kai tualetinis popierius
atsirado, TEN... atsirado ir knygos. Va, ir Lietuvoje išleistoje, visai neblogoje –
tiesiog ant viršelio užrašyta – „Nieko nėra geriau už intriguojančią knygą, kai
norėsite pabūti intymioje vietoje intymią akimirką...“ O norisi... TO intymumo vis
norisi kasdien...
Buvo knygos, dabar jas keičia –
mobilūs telefonai… Vienas mano draugas, gyvenantis svetur, prisipažino – „išsiugdžiau,
keistą priklausomybę – eidamas į tualetą, griebiu mobilųjį ir einu skaityti
naujienų iš Lietuvos. Lietuva asocijuojasi su šikinyku... Nieko gero ten, nieko
gero nerašo, nes geros žinios Lietuvoje pavydą sukelia ir suprantamos kaip reklama." Kiek kartų prašė tie Amerikės lietuviukai - "mes taip pasiilgom, na, nors kartais, nors šeštadieniais ką nors gražaus tauraus, vienijančio parašykite, kad sekmadienį po mišių būtų kuo pasidžiaugti..." Nė velnio - patys išmokėt, dabar turėkitės... Blogos žinios tikram lietuviui,
juolab užsienyje, irgi pakelia nuotaiką“.
Seniau juokėmės iš to amerikietiškojo – “
bloga žinia – gera žinia...” Dabar – "perspjovėm". Blogom žiniom, ne „nužnikais“,
taip seniau Lietuvoje vadino "išvietes". Vincas Kudirka 1889 m. rašė: „ Tą
būdelę – persiprašydamas vištas, pavadinsiu ją tupykla – į mūsų kaimus įvedė
kunigai... Pirmiausia pradėjo statyti tupyklas už šventoriaus, prie kaimo
koplytėlių, kur būdavo atlaidai. Per tokius atlaidus, moterys nežinodamos tam
tikro tupyklų sieko, pasidėdavo juose pundelius su krupnikėliu ir
užkandžiais...“. Pirmojo pasaulinio karo metais masiškai statyti tualetus visus
privertė vokiečiai. Dar vėliau pasiskolinome prancūziškąjį pavadinimo atitikmenį.
JAV
kasmet užregistruojama 40 000 traumų apsilankius tualete. Spėju – kalčiausi klozetai.
Jie ten kitokie.. Tikrai keistoki. Ir sugalvok žmogau – ant jų dar išdidžiai
užrašyti – „American design“...
Praktiški lietuviai tualete laiko
ne tik knygas, įrankius ar dulkių siurblius. Viena pažįstama įrengė ten subtilią prieškarinių prancūziškų erotinių fotografijų ekspoziciją. Namiškiai ir svečiai taip ir sako - "einu ekspozicijos pažiūrėti..." Kita, jau naujame, moderniame
tualete laiko, džiovina ir aunasi batus. Patogu...
Anksčiausia su tualetu savo gyvenime
susipažįsta kiniukai. Na, gerai, nebūtinai su tualetu, tačiau sauskelnės
mažyliams tikrai nereikalingos. Jų tiesiog nėra. Užtenka specialios iškirptės
ir disciplinos... Praktiški kinai, jie, beje, pirmieji tualete ir pradėjo
naudoti popierių, visuomeniniuose
tualetuose jau įtaisė laikrodžius. Jų daug, jiems neužtenka ženklo “užimta“.
Nuo 2013 metų Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos sprendimu lapkričio 19 pažymime pasaulinę tualetų dieną. Šią dieną skatinama sutvarkyti apleistus lauko tualetus, įrengti naujus. Šią dieną nustatė ir parinko Tarptautinė tualetų organizacija. 2001 m. Singapūre sušauktoje tarptautinėje konferencijoje paaiškėjo, kad 40 proc. pasaulio gyventojų neturi standartinių sanitarinių patogumų.
Kažkodėl tą pačią lapkričio 19 pažymime dar ir vyrų dieną...
Nuo 2013 metų Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos sprendimu lapkričio 19 pažymime pasaulinę tualetų dieną. Šią dieną skatinama sutvarkyti apleistus lauko tualetus, įrengti naujus. Šią dieną nustatė ir parinko Tarptautinė tualetų organizacija. 2001 m. Singapūre sušauktoje tarptautinėje konferencijoje paaiškėjo, kad 40 proc. pasaulio gyventojų neturi standartinių sanitarinių patogumų.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą