Ne taip seniai viešėjo viešbutyje solidus oligarchas iš Kazachstano ar Azerbaidžano. Neilgai, savaitėlę...
Na, bet solidžiai, su apsauga, vairuotojais, padėjėjais ir t.t. Pailsėjo,
atsigavo ir išvyko. Praėjus kuriam laikui, stropūs viešbučio darbuotojai pastebėjo,
kad artėja garbingo svečio jubiliejus.
Kaip ir priimta vakaruose, nutarė
neįkyriai priminti apie save, pasveikinti su gimtadieniu, palinkint viso ko
geriausia ir malonių poilsio akimirkų solidžiame viešbutyje, kuriame jis poilsiavo. Išsiuntė ir
pamiršo.
Po
savaitės ar dviejų, kai „šipkartė“ jau pasiekė adresatą, sveikintojai sulaukė
atsakomojo skambučio... Skambino oligarcho žmona. „Tai kada, sakote, jis ten pas jus
ilsėjosi? Pernai? O su kuo?...“
Kitą
dieną paskambino jau ir pats oligarchas... Trumpai tariant – „"padėkojo" už sveikinimus ir pasakė, kad daugiau niekada
gyvenime nevažiuos...“
–
Norėjom kaip geriau, vakarietiškai... Gavosi kaip visada, – guodėsi draugas.
Paguodžiau, kad dabar tai jau tikrai atsimins. Ir būtinai atvažiuos... Na, gal
po metų, gal be apsaugos, bet būtinai...
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą