Mergina
kažkodėl sustojo prie mano kėdės, kurioje sėdėjau... Močiutė atitipeno iš
paskos. Iš karto supratau – jos ne kartu. Jau norėjau stotis, vyriškai užleisti vietą,
bet moterys užbarikadavo ir nesitraukė. Stovėjo abi visai šalia. Kodėl jos nesėda, troleibusas gi
tuščias, – galvojau. Juokingai turėjo atrodyti – mergina, bobutė ir sėdintis
vyrukas...
Močiutė nesitraukė ir vogčia iš
apačios vis žvilgčiojo į merginą, mindžiukavo norėdama pasakyti jai kažką
svarbaus. Toji akivaizdžiai ją ignoravo. Aukšta, liekna mergina grakščiai pakibo, laikydamasi už viršutinio
ranktūrio, susimąsčiusi pro langą žvelgė kažkur tolyn už horizonto. Taip, ji
buvo toli... Skaisti rytinė saulė ir aštrūs „pravažiuojantys“ šešėliai, žaisdami
glostė persišviečiančią palaidinę. Gražiai nuslydę jos grakščiomis formomis, kojomis, grindimis
bėgdavo tolyn. Aš, į tas grindis nudelbęs akis, paslapčia žvilgčiodamas, be skaičių skaičiavau tuos šešėlius...
– Mergaite, mergaite, tavo
krūtinė... Tavo KRŪTINĖ matosi, persišviečia, – pagaliau pasiryžusi, „tyliai“, ant viso
troleibuso, sušnypštė senoji. Ji dar gatvėje buvo pasiruošusi mokyti nepatyrusią.
Iš aukšto apžvelgusi tuščią troleibusą
mergina atsisuko..., grįžo į Lietuvą... ir šyptelėjo. Jos krūtinė beveik atsirėmė
močiutei į veidą...
– O, ką, - graži?... Graži... Ot,
tai AČIŪ, nes niekas nepasako... - pati paklausė, ir pati visam troleibusui atsakė
mergina.
Graži... Tikrai graži...
Sausio 11 - tarptautinė "Ačiū" diena.
Na, ne taip, kad jau specialiai "ačiū", bet padėkos diena. Ir nors tautiečiai 2008 metais šį žodį išrinko gražiausiu lietuvišku žodžiu ir ne tik nuolaidų - lojalumo kortelę, bet ir 2 eurų pinigą išleido.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą