56. Pramiegojo / Overslept

            Aš žinau... Tiesiog prisimenu... Kai guli lovytėje, rankom kojom madaruoji, dar nemoki kalbėti ir negali įtakoti pasaulio istorijos, meno ir kultūros raidos, labai svarbu – kas tavo kambaryje ant sienų kabo...

            Tai išlieka visam gyvenimui. Manajame kabojo du nemenki, aš juos iš toli matydavau, grafikos darbai. Viename buvo pavaizduotas tarsi miškas, kažkoks saulėlydis tarp išsikerojusių medžių, kitame – irgi kažkoks vakaras prie kranto, vandenyje išplaukiantis žvejoti laivas. Toks keistas, su tokia gremėzdiška apversta bure... Tokie tik Kuršių mariose plaukiojo, kaip vėliau sužinojau – „Kurėnas“ vadinosi. Daug dienų žiūrėjau aš į juos ir atrodo mintinai išmokau... Vėliau, po remonto paveikslai dingo, atsirado prašmatnesni. Aš visuomet atsidūręs prie ežero ar kitokios balos, ieškodavau ir tokio laivo. Panašaus kaip šitas.

Prie Liškiavo ežero viena solidi kompanija šventė savo įstaigos gimtadienį. Žaidimai, šokiai, dainos... Kitą rytą buvo suplanuotos ir žvejų varžybos. Paryčiais atsikėlė tik dviese. Vienintelis tėtis pažadėjo sūnui parodyti – kas ta žvejyba.

„Žmonės, jūs viską pramiegojot...!“ – lakstydamas pakrante žadinau, rėkavau per mikrofoną ant viso ežero... Veltui. Vėliau jie labai norėjo pažiūrėti nuotraukų...

Po daugelio metų rūsyje radau vaikystės graviūras, kabėjusias ant sienų... Didžiausiai mano nuostabai, „Kurėno“ jose nebuvo... Aš jį susigalvojau ir įdėjau į savo prisiminimus iš kitur...