Kinų
kalboje nėra raidės R.
Na, bent jau paprasti žmonės, panašu, jos neištaria. Jau
oro uoste turistus pasitinka tų laikrodžių reklamos, bet vis tiek ne iš karto
supranti, kai pribėgęs vaikinukas siūlo pirkti „Lolex, Lolex“... Linksma, nes
„Loleksas“, pasirodo, tekainuoja 20 eurų.
Suvoki,
kad tas „Loleksas“ jau rytoj, poryt ar po pusmečio gali nebetiksėti. Bet tuo
jis ir nuostabus! Tai laikrodis su paslaptimi. Tai snobų parodija. Galėtų būti
geriausias suvenyras iš Kinijos. Parvežtum visiems – ir draugams, ir priešams.
Na, bet gal ir daug už tokią „kopiją“?
Ėmus
derėtis, tampa dar linksmiau. „Pone, du „Loleksai“ už tą pačią kainą“, – rodo
žmogus.
Supranti,
kad stabtelėjęs veliesi į provokaciją... Kinų kalboje nėra žodžio „ne“ – turėsi
kažką pirkti. Iš atlaidžios šypsenos supranti, kad ir pardavėjas supranta, jog
tu supranti... Abu toliau vaidinate savo roles. Pardavėjo rankoje jau matai
laminuotą paruoštuką – lapelį su populiariausių prekių nuotraukomis. Jame –
džinsai, mobilieji telefonai, kompiuteriai, fotoaparatai. Užtenka bakstelti
pirštu į paveikslėlį ir „Lolex“ pakeis „Aifon“...
„Sere,
trys, keturi „Loleksai“ už tą pačią kainą“, – pirštais rodo išraiškingas
prekybos agentas.
Paskaičiuota,
jog net 54 proc. visų klastočių Europą pasiekia iš Kinijos. Iš čia atkeliauja
net 44 proc. piratinių kompaktinių ir DVD diskų, 23 proc. nelegalių cigarečių
ir 10 proc. padirbtų aksesuarų.
Gal
ir ne toks gražus jau tas laikrodis? Ir vaikai nesupras. O viršininkas
tikriausiai įsižeistų, gavęs lauktuvių tokį „žaisliuką“. Tik įdomu, kiek dar „Loleksų“
vaikinukas pasiūlys. Penkis? Ne, penkių agentas nesiūlo...
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą