Draugas
nuvežė savo tėvuką pas jaunystės laikų prietelių, gyvenantį „Perlojos
Respublikoje“.
Gal todėl, kad ten daugiausia saulėtų dienų Lietuvos padangėj, o
po žeme, sako, susikaupę geležies klodai, orai ten kitokie ir žmonės ypatingi. Vienos
laiptinės ir dviejų aukštų daugiabučio laiptinėje beveik visose lauko durų
spynose tabalavo raktai. „Kodėl, ar čia niekas negyvena?“, – paklausėm. „Ne,
priešingai, raktas reiškia, jog gaspadorius namie. Jei išeina, tuomet užrakina
ir raktą ištraukia“, – paaiškino vietiniai...
Na,
o jeigu perlojiškis pakvietė draugą į svečius grybauti, o tas atsitrenkė su
visa šeimyna ir dar draugų prigriebė? Ką darys šeimininkas, sodina svečius prie
stalo, o pats ant dviračio ir po pusvalandžio jau namie su pilnu „kašiku“
baravykų. Prašom... Negi visiems geras viečikes išduosi.
Garbūs
senoliai politikavo ir prisminė „jaunas dienas“, kai ledai buvo skanesni ir
dangus – mėlynesnis. Prisiminė jie ir Perlojos Respubliką, sukurtą 1918 metų
lapkričio 13 dieną, turėjusią savą Prezidentą, žmonių išrinktą valdžią – komitetą,
teismą, antspaudą, miliciją, kalėjimą. Šeši milicininkai kruopščiai prižiūrėjo,
kad būtų laikomasi tvarkos, vykdomi teismo nuosprendžiai. Svarbiausia tvarka
buvo gyventi dorai, niekam nekenkti, bet ir neklausyti pašalinių. Iš
šešiasdešimties po Lietuvą, Baltarusiją ir Lenkiją pasklidusių paminklų
Vytautui būtent čia jis išstovėjo per visą okupacijos laikotarpį. Tik Perlojos
vyrai ir vaikai įsigudrino jį išsaugoti. Po paminklu žodžiai – „Vytaute
Didysai! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis“.
Draugas,
nenorėdamas senoliams trukdyti, sėdėjo prie televizoriaus ir tiesiog bukai, gal
jau dvidešimtą kartą žiūrėjo filmuką, kurį kažkodėl rodė Lietuvos televizija.
To filmo scenarijų autorius pardavė už vieną dolerį su sąlyga, kad jis pats
vaidins ir bus ten svarbiausias. Keturiose šio trilerio serijose jis pats
vienas iššaudo tris šimtus septyniasdešimt ginkluotų blogiečių... Taip, tai
„Rembo“. Žodžiu, sėdi draugas, abejingai spokso. O ten, dėžėj gaudo, šaudo,
muša, sprogdina... Perlojos senolis, priėjęs, kreivai pažiūri į tas batalijas,
mosteli ranka ir kritiškai mesteli: „Rimuk, nevieryk... Ty viskų elektru daro...“
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą