Daug
anksčiau, nei atsirado ši daina, - Lietuva tuomet buvo tik atgavusi
nepriklausomybę, - mano draugas Laimis, nuvykęs į Paryžių, sugalvojo pasiųsti
laišką.
Dabar jis visuomet taip daro. Nuvykęs į svečią šalį, visuomet siunčia laišką namo... Sau... Ir svarbiausia, būtinai su lietuvišku pašto ženklu. Laiškai dažniausiai ateina... Tuomet tai buvo beviltiškas ir beprasmis pokštas. Mums tai atrodė tarsi išsiveržimas iš už geležinės uždangos, nepriklausomos Lietuvos pripažinimas arba atvirkščiai – nežinojimas.
Dabar jo kolekcijoje laiškai iš 50 šalių. Sunkiausiai, tik iš trečio karto, laiškas keliavo nuo broliukų šalies - Latvijos. Iš Lenkijos, tikriausiai, todėl, kad ne lenkiškai parašyta, dar ir dabar nėra...
Dabar jis visuomet taip daro. Nuvykęs į svečią šalį, visuomet siunčia laišką namo... Sau... Ir svarbiausia, būtinai su lietuvišku pašto ženklu. Laiškai dažniausiai ateina... Tuomet tai buvo beviltiškas ir beprasmis pokštas. Mums tai atrodė tarsi išsiveržimas iš už geležinės uždangos, nepriklausomos Lietuvos pripažinimas arba atvirkščiai – nežinojimas.
Dabar jo kolekcijoje laiškai iš 50 šalių. Sunkiausiai, tik iš trečio karto, laiškas keliavo nuo broliukų šalies - Latvijos. Iš Lenkijos, tikriausiai, todėl, kad ne lenkiškai parašyta, dar ir dabar nėra...
Kai pagalvoji, o
koks gi laiškanešiui skirtumas? Pašto tarnautojas gi kiekvieną dieną
antspauduoja vokus. Ir kai draugas jo paklausia, ar tai nenuobodu, šis atsako:
- Ne. Juk kiekvieną dieną - data yra kita...
Iš Andoros laiško kolekcijoje
kol kas irgi dar nėra. Andora – vienintelė šalis pasaulyje, kurioje pašto
pristatymas nemokamas. Iki 1927 metų Andoroje nebuvo pašto skyrių, todėl, norint išsiųsti ar gauti laišką, reikėjo vykti į artimiausią pašto skyrių Ispanijoje
arba Prancūzijoje, arba – Paryžiuje...
Ansi, Prancūzija 2009
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą