26. Laimės mažėja

     

           Pasaga  panaši į vaivorykštę – todėl daugelyje  šalių laikoma laimę nešančia. Sako kipšas vaikšto ratu, o pasaga to padaryti neleidžia, todėl ją prikala virš namų durų. Dar sako, kad laimę ji gali atnešti tik ten, kur rasta.
Kai kuriose Rytų šalyse, beveik visoje Europoje ir Lotynų Amerikoje pasagos prikalamos arba pakabinamos ragais žemyn – kad laimė lietųsi ant Jūsų. O štai airiai ir anglai įsitikinę, kad  ragai turi būti į viršų – kad laimė neišbėgtų. Tą patį pataria ir fengšui specialistai –  į viršų, kad namas būtų lyg pilna taurė.

      Kaip pasirinkti? Kabinti rageliais į apačią, kaip įprasta Lietuvoje, ar pagal fengšui – į viršų? Lietuviai pasagas paprastai kabina prie įėjimo į būstą durų virš staktos. Meksikiečiai pasagas mėgsta išdabinti juostomis, monetomis, šventųjų atvaizdais ir kabina ją aukštai – niekam negalima jos liesti. O italai, priešingai, kabina ją taip, kad kiekvienas įeinantis už jos užkliūtų.

        Žmonės tikėjo, kad pasaga gelbėja nuo žaibo kirčio ir raganų kerų, todėl ją kabindavo ne tik virš durų, bet ir visur, per kur piktoji dvasia galėdavo pakliūti į namų vidų - langai, kaminas, krosnis ir t.t. Pavyzdžiui, vokiečiai, norėdami apsisaugoti nuo vaiduoklių, pasagą prikaldavo net ir ant nukirsdintų nusikaltėlių karstų. „Britanijos enciklopedija“ teigia, kad geros kokybės pasagų paklausa vertė senuosius kalvius nuolat eksperimentuoti, o įgytas žinias ir įgūdžius sėkmingai panaudoti rimtesnių meno dirbinių gamybai. Be to, pasaga jau savaime siejama su žirgais, o žirgas buvo tam tikro visuomeninio statuso, pasiturinčio žmogaus ir gyvenimo sėkmės simbolis.

      Žymiausia legenda, pasakojanti apie pasagos tapimą apsaugos nuo blogio simboliu, siejama su šv. Danstanu – X a. gyvenusiu Londono ir Kenterberio arkivyskupu. Šis pasakojimas pirmąkart užrašytas 1871 m., tačiau autorius tikriausiai rėmėsi vietos folkloro nuotrupomis. Pasak legendos, pas būsimąjį šventąjį atvyko velnias ir paprašė pakaustyti juodą jo žirgą. Danstanas, kuris buvo dar ir nagingas kalvis, griebė velnią už pakarpos ir pakaustė jį patį. Besiraitantis iš skausmo nelabasis puolė maldauti Danstano nuimti pasagą, tačiau mainais buvo priverstas pažadėti niekada nežengti pro tas duris, virš kurių bus prikalta pasaga. Nuo to laiko žmonės Anglijoje kabina virš durų pasagą norėdami apsaugoti savo namus nuo nelaimių ir pikta linkinčių žmonių.

       Romantinėje XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vokiečių tautinėje tradicijoje, vadinamojo „grįžimo prie savo šaknų“ laikotarpiu, kai neįtikėtinai išaugo susidomėjimas pagoniška germanų genčių gyvensena ir pasaulėžiūra, atsirado daugybė autorių, kurie kiekviename senajame simbolyje bandė įžvelgti gelminius kadaise prarastos išminties klodus. Taip pasaga buvo susieta su raide O, kiek primenančią Odalo runą – senuoju germanų rašmeniu, kuris tradiciškai siejamas su namų židiniu, bendra kilme, bendromis tradicijomis, šeima, paveldu. Prisiminus simbolines pasagos sąsajas su „namų laime“ ir netgi vizualinį simbolių panašumą, tai neturėtų stebinti. Vokietijoje Kalėdoms pradėtos gaminti pasagos pavidalo formelės sausainiams, žaisliukais pasagėlėmis puoštos eglutės. Visa tai turėjo stiprinti šeimos ryšį su savo namais ir tradicijomis.

        Britų salose pasaga virš durų turėjusi saugoti nuo Žaliosios tautos – fėjų, kurios toli gražu ne visuomet buvo teigiami pasakų personažai. „Globojanti pasaga“ buvo užkasta po Staninfildo bažnyčios Safolke durimis. Škotų jūrininkai kadaise tikėjo, kad prie laivo stiebo prikalta pasaga saugos laivą nuo audrų. Tą patį savo įgulai liepė padaryti ir garsusis admirolas Horacijus Nelsonas. Liaudis tikėjo, kad pasaga gelbėja nuo žaibo ir raganų kerų, todėl ją kabindavo ne tik virš durų, bet ir visur, pro kur piktoji dvasia galėdavo pakliūti į vidų – virš langų, ant kaminų, krosnies sienų. Vokietijoje pasagos saugojo nuo vaiduoklių ar mirtimi nubaustų nusikaltėlių dvasių. Lietuvių tautosakininkai Kupiškio rajone užrašė pasakojimą, kad ant pirkios slenksčio prikalęs pasagą žmogus apsigynė nuo naktimis vagiliaujančio aitvaro.

         Pasagos radybos – ateisiančios sėkmės ženklas. Kelyje rasta pasaga buvo laikoma ne šiaip pasaga, o paslaptingos galios daiktu. Tiesa, kai kur teigiama, kad pasaga gali atnešti laimę tik jos savininkui, o ne ją radusiam žmogui. Pavogta ar kitaip pasisavinta pasaga jokios naudos neduos, priešingai – ji gali tik pakenkti. Dar sako, na, bet dažniau hipodromų lošėjai, kad pasagą reikia nešioti kišenėje...
           Pasagos nukalimas - pirmas privalomas kalvio darbas. Teoriškai visos tikros pasagos jau turėtų būti  surinktos. Jų dar galima nusipirkti sendaikčių turguje. Vadinasi, laimės kaip ir pasagų mažėja?... Nežinia, ar nenešiotos, naujos pasagos tokios pat laimingos?

         Herbuose pasaga atsirado viduramžiais. Lietuvoje pasagos simboliu herbe gali pasigirti Utena, Baisogala, Dieveniškės, Punia, kelios mažesnės gyvenvietės. Utenos herbe pasaga su žvaigžde reiškia sėkmę, laimę ir miesto augimą, o štai Punios herbe esanti pasaga su strėle atkeliavo iš bajoriškos giminių heraldikos. Dėl sąsajų su žirgais pasaga tapo kai kurių senųjų pašto ir vežėjų bendrovių simboliu.

        Anglijos Ratlendo grafystės Okemo pilyje saugoma didžiausia pasaulyje pasagų kolekcija. Prieš šešis šimtus metų pilies savininkas įvedė savotišką duoklę: kiekvienas, peržengęs pilies teritoriją, privalėjo palikti pasagą. Tradicijos laikomasi iki šių dienų be jokių išimčių. 1940 m. čia tokį suvenyrą paliko Vinstonas Čerčilis. 1967 m. - Anglijos karalienė.

          Šios pasagos susirinko Vasario 16 gimnazijos kieme, Vokietijoje.