397. Šiaučiaus diena

 

Būti basam ir būti be batų – ne tas pats... Kaip ne tas pats, ar džiovinti – ar padžiauti batus. Ne visi gali laikyti kojas nelaisvėje. Tikriausiai ne todėl „batsiuviai be batų" būdavo ir dar „girti kaip šiaučiai“.

Pirmajame dagerotipe, taip žmonės seniau vadino pirmąsias fotografijas, sidabrines plokšteles su užfiksuotu vaizdu, kitų vaizdingai pramintas „veidrodžiu su atmintim“, Paryžiaus gatvėje užfiksuotas žmogaus, kuriam valė batus, siluetas.

Kad suprastum kitą žmogų, turi bent tris dienas pavaikščioti jo batuose, – sakė vienas batsiuvys tokio pat pavadinimo kino filme. Prieš karą padorios Kauno poniutės tuos pačius „išeiginius“ batelius galėjo apsiauti ne daugiau, kaip į du pokylius ar tris kviestinius arbatos vakarėlius. Po to juos atiduodavo tarnaitei.

Įdomu, kiek kartų galima apsiauti batukus kainuojančius 10 tūkstančių eurų? O kaip dažnai juos galima avėti? Koks turėtų būti jų garantinis nueitų kilometrų skaičius, žinant, kad praktiškai bet kokių batų savikaina – 30 eurų?

Pagal žydų įstatymų kodeksą, dar vadinamą „Shulchan Aruch“, dešinysis batas visada užsiaunamas pirmiausia, o kairysis – pirmas nuaunamas. Tos pačios taisyklės laikomasi ir islamo valstybėse. Kūno kalboje musulmonams batai – žemiausias lygis. Tuose kraštuose į niekinamo žmogaus atvaizdą – portretą, nuotrauką ar plakatą įprasta paleisti ne pačios geriausios kokybės batą. Palestinoje nekenčiamo žmogaus vardą užrašo ant batų ir ilgai ilgai vaikščioja. Pas mus bateliu papuošia tortą ir pasigardžiuodami jį suvalgo.

Japonijoje „gatvės batais“ namuose avėti nevalia. Tai gali tik mirusieji. Sakoma, kad niekur pasaulyje nėra tiek batų valytojų kaip Meksikoje. Batai čia, tai tarsi pareiškimas, svarbiausias dokumentas ir socialinio statuso įrodymas, kad jie turi visuomet blizgėti nesikartosime. Na, jie turi visuomet Meksikoje protestuojantys žmonės, tikriausiai leidimo streikuoti negavę, sugalvojo originalų išraiškos būdą – aikštėje išrikiavo savo batus - kurį laiką pabūti, pastovėti, pastreikuoti. Visuomet prisimenu liuciferišką demokratijos šypsenėlę, kai norintys streikuoti prieš valdžią, turi gauti valdžios leidimą. Beje, Lietuvoje policininkai streikavo be batų.

Pačios pirmosios rašytinės nuorodos apie batus priklauso Senovės Egiptui - ten sandalai buvo gaminami iš papiruso. Tiesa, juos avėti galėjo tik faraonai ir jų palydovai. Antikos laikais tik laisvi žmonės vaikščiojo su batais, vergams irgi buvo draudžiama avėti batus. Beje, Romos imperatoriaus Gajaus Juliaus Cezario slapyvardis - „Caligula“ – reiškia „Batas“.

"Na, tai jau batai..." - vis svarsčiau, ar nuo ėmimo į armiją, ar nuo dar liūdnesnio dalyko posakis atsirado? Seniau juk paprasti žmonės batus tik į armiją, bažnyčią ar į karstą audavosi.

Batai yra sielos veidrodis, dažnai ir merginos pirmiau vaikino batus, o ne veidą įsidėmi. Didžiausias batų muziejus pasaulyje įsikūrė Toronte, Kanados Ontarijo provincijos administraciniame centre.

Tarptautinė batsiuvių diena minima lapkričio 26 d.