OMNIA MEA MECUM PORTO

389. Na, tėti, tu tėti...


Vėlai vakare nuošalioje degalinėje mašinų nebuvo.
Kaip kalėdinė eglutė mirgėjo vienišas lemputėmis nukarstytas krovininis vilkikas iš kaimyninės šalies. Degalinės parduotuvėje pamačiau ir vairuotoją. Jis atėjo su savo „porininku", stalo dar nepraaugusiu sūneliu. Jau kalėdinės atostogos, pamaniau. Tą patį tikriausiai pagalvojo ir tėtis, staiga sumanęs vaikui dovanų iš svečios šalies nupirkti. Karštligiškai pasidairęs po lentynas, o ką gražaus degalinėje gali rasti, pasirinko prabangesnį žaislą" gulintį prie kasos. "Žiūrėk, va koks žiebtuvėlis! Nupirksim tau, niekas kieme tokio neturės?!..." 

Nedidukas, „trijų sūrio galvų" aukščio vyrukas galvojo kitaip. Nedrąsiai šypsodamasis jis slapčia kažką spaudė rankutėse. „Kam tau jie, na, ką tu su jais veiksi?" - tėvą apėmė neviltis. Žmogučio šypsena, sprendžiant iš virpančios apatinės lūpos, akimirksniu rizikavo tapti ašarų pakalne su pasikūkčiojimais. 
Na, tėti, tu tėti... Žbitkininkas tu dar tas, įdomu, jeigu lentynoje būtų pliušinis zuikis, šautuvas, kojinės ir laidynė?... Ką pasirinkęs nupirktum? Ir kaip gi tu nematai gudriai spindinčių sūnaus akučių, jis gi ne tik sau, jis visiems kiemo vaikams lauktuvių pavežti norėtų. Jis pasiėmė pakelį... Sausainių.

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

 

puslapio peržiūrų skaičius