379.Pilis Nr. 3

Jau 850 metų stovi nė karto negriuvusi, nė karto neužimta pilis Elc (vok. Eltz).

Tarp kalnų paslėpta  ant 70 metrų aukščio uolos iškilusi iš trijų pusių apjuosta Eltzbach upės pilis yra ne tik Mozelio slėnio, bet ir visos Vokietijos pažiba įeinanti į gražiausių ir populiariausių Vokietijos pilių dešimtuką. Nuo XII amžiaus čia gyvena  grafų Elc (vok. Eltz) šeimos trijų atšakų palikuoniai.

Išmintingo valdymo ir sutapimų dėka pilies rimtai beveik niekas ir nepuolė. Na, nebent 1331 – 1336 metais kai Elco senjorai, kartu su keliais kitais panašiais  nepriklausomais kunigaikščiais, rimčiau pasibarė su seniausio Vokietijos miesto Tryro (vok. Trier) arkivyskupu ir Liuksemburg'o kurfiurstu. (Kurfiurstas - tai toks ypatingas rinkėjas - prižiūrėtojas, turėjęs teisę rinkti Vokietijos karalių ir netgi tarpininkauti Popiežiui skiriant valdovą Imperatoriumi)  Apsupęs pilį, ant gretimos olos Tryro vyskupas netgi kitą pilį -  Trutzeltz buvo surentęs, jos griuvėsių liekanos dar matyti. Tiesa, eltciečiai vėliau susitarė ir tapo Tryro vasalais ir savo pilį apsaugojo.

Na, gerai, dar legenda sako, kad 1525 m. kunigaikštytei Agnesei Elc kažkoks jaunikaitis piršosi, bet ji nesutiko ir piršlius išvarė, tuomet įsižeidęs įsimylėjęs jaunuolis pabandė pilį jėga užimti, tačiau kunigaikštytė, vaikiškus šarviukus užsidėjusi, kartu su gyventojais pilį apgynė. Nuo tų laikų pilyje, taip ir vadinamame „kunigaikštytės kambaryje“ saugoma originali, labai reta, stebukligai išlikusi, pripažinta pačia seniausia renesanso epochos kunigaikštytės lovytė ir vaikiško dydžio šarvai. Pilyje visi, net nuo XV amžiaus išlikę baldai originalūs.

Daug ten visokių rakandų, bokalų, ginklių, tikrų gobelenų ir kitokių eksponatų. Visuomet buvo įdomu, kam reikėjo tiek atskirų bokštelių, ir iš sienos išsikišusių kambarėlių. Bošteliai – tai atskira, už sienos krentančia žemyn, nutekamąją sistema aprūpinti tualetai, (tokių XV a. WC pilyje 30) o iš sienos iššokęs kambarys – tai koplyčia, mat bažnyčia seniau draudė nakvoti patalpoje, kurioje yra altorius, tai tie kryžeiviai, kad nereikėtų atskiros bažnyčios statyti, altorių įrengė beveik ne pilyje, o „kitapus“ sienos.

Grafo palikuonys ir šiandien gyvena Frankfurte prie Maino. Pilin svetingai įsileidžia turistus, tiesa, tik nuo balandžio 1 iki lapkričio 1 dienos.