OMNIA MEA MECUM PORTO

364. Meškerė be fotoaparato - 0...



Druskininkų karpininkai turi gražią tradiciją.

Dar 1999 metais įkurtas pirmasis Lietuvoje visuomeninis žvejų klubas "Karpis". Per Kalėdas parduotuvėje klubo nariai perka karpius, bet deda ne ant šventinio stalo, o paleidžia į laisvę, į kokį ežerą, suprantama nesakysiu.
Žiemą, kai meškerės padžiautos, žvejai varto fotoalbumus, giriasi laimikiais, lygina pagautų žuvų nuotraukas, jų dydį ir žvynų raštą. Jis, pasirodo, kaip ir žmogaus pirštų antspaudai, unikalus. Pagautiems karpiams duoda vardą nusifotografuoja ir žinoma paleidžia. Būna, kad skirtingose šalyse gyvenantys, tačiau tame pačiame vandens telkinyje žvejoję sportininkai atranda, jog buvo pagavę vieną ir tą pačią žuvį. Beveik giminėmis tampa.
O žinote, kas svarbiausia, kai nusifotografuoji, pabučiuoji ir į laisvę paleidi karpį?... Svarbiausia - ar jis padėkos?... Kaip?...
Paplaukęs kiek, jis dar kartą iškyla ir pliaukšteli uodega. Iki Jūsų atraibuliuoja gražūs dėkingumo ratilai.




0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

 

puslapio peržiūrų skaičius