344. Turtuolių raktas į dangų

„Tiesiog paskutinę sekundę pro adatos skylutę ištrūkom“, – dažnai džiaugiasi žmonės.

Kodėl jiems reikia pro tą skylutę lįsti?

Kaip rašyta Mato evangelijoje (19 skirsnis, 26 eilutė) pakartota Luko ir kitose evangelijose „Greičiau kupranugaris pralįs pro adatos skylutę, nei turtuolis papuls į dangaus karalystę,“ – sakė Kristus turtuoliui. Teoriškai – galima. Jeigu pašalintumėme tarpus tarp kupranugario atomų, tuomet prie vartų į dangų išsirikiuotų ilgas, dykumos laivais pralindusių pro adatos skylutę turtuolių kamštis.

„Labai nepykite ant žmogaus, kuris vaikščioja, nešinas didele adata dešinėje rankoje ir mažu žaisliniu kupranugariu kairėje. Kupranugaris guminis, ir jį galima įstatyti į adatos skylutę. Jei labai pasistengtum“, – rašė anglų rašytojas, istorikas ir politinis veikėjas Hilaire Belloc' (Hileris Belokas, 1870–1953).

Šv. Augustinas matė kupranugarį kaip nuolankiai naštą nešančio krikščionio simbolį, dar jis buvo laikomas saikingumo ir blaivumo simboliu. Žmonėms patiko, kad jis gali pamaldžiai atsiklaupti. Kiti gi priešingai, laikė jį išdidumo ir užsispyrimo arba tingumo įsikūnijimu. Dažnai teigiama, kad ir Kristaus posakyje galimai įsivėlė vertimo klaida (aramėjiškai gamla – linas, kupranugaris, virvė). Frazė „Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui įeiti į Dievo Karalystę“ galėjo būti ir kitokia. Graikiškai „kamêlos“ yra „kupranugaris“, o „kamìlos“ – „didelis jūrinis mazgas“. Senovės tarmėje abu žodžiai skambėjo vienodai. Dar turtuoliai sugalvojo, kad  „adatos ausis“ – tai vienų iš Jeruzalės vartų pavadinimas. Ir seniau, kai nakčiai užverdavo miesto vartus palikdavo atvirus mažus vartelius, o kad papulti vidun, piligrimai turėjo vos ne keliais eiti. Jeruzalės gidai jums parodys ne vienus, o daugybę vartų, kurie neva ir yra ta „adatos ausis“. Tik bėda, kad  visos tos „adatos ausys“ pastatytos krikščionių piligrimams jau po to, kai atsirado Biblijos aiškinimas.

Šiandien pasaulyje priskaičiuojama apie 20 mln. kupranugarių, iš jų 14 – 15 mln. gyvena Afrikoje. Turtinguose arabų kraštuose vienkupriai vertinami ne mažiau, nei klajoklių gentyse. Arabų kalbose yra per 1000 žodžių, skirtų kupranugariui. Kupranugaris, eidamas vienu metu deda dešines, o po to kaires kojas bei turi tris akies vokus, saugančius nuo smėlio. Kupranugariai beveik neprakaituoja, nebent per šnerves, kurias gali vikriai užverti, kad smėlis nepapultų. Kaip šauniai jie tuos savo nosies klapanus užveria! Jie yra žolėdžiai – mėgsta obuolius, morkas. Kupranugaris mėnesį gali išbūti neėdęs. Savo kuprose per vasarą, kai maitinasi gerai, jis sukaupia riebalų. Žiemą, kai pašaras prastesnis, jie skaido kuprose sukauptas atsargas, ir jos lieka tuščios. Vandens jie gali negerti dvi savaites.

Suaugęs kupranugaris gali išgerti iki 180 litrų vandens. Žiemos šalčių kupranugariai nebijo. Užsiaugina 10 centimetrų ilgio vilną ir iki 40 laipsnių šalčio jie ramūs. Nesvarbu, afrikiniai jie ar Vidurio Azijos – šalčiai – ne kliūtis. Ir Lietuvoje puikiausiai prisitaiko. Šiaulių rajone, Dargaičių kaime, šie gražuoliai dykumų laivai surado naujuosius namus. 2015 m. Čia kupranugarių jau daugiau, nei karvių, tiesiog trys! Kupranugarius jau augina Vokietijoje, Latvijoje. Beje, apmokytas kuprius kainuoja 6 kartus brangiau – 12 - 15 tūkstančių eurų.

Nesusipratimai kupranugarius lydi nuolat. Ir ne tik juos. Kiekvienas bent du kartus turime įrodyti, jog nesame kupranugariai, pirmąjį – kai išmokstam tą žodį ištarti. Šis posakis žinomas sovietinio bloko šalyse. Sako, kad vienas garbus rašytojas, apkaltintas negerais dalykais, papasakojo Stalinui anekdotą, kaip zuikis, pasklidus šnekoms, jog tuoj kirps ir kaustys kupranugarius, iš anksto nubėgo į miliciją prisiduoti, kad jis ne kupranugaris. Kita posakio atsiradimo versija kildinama iš 1966 m. rodytos humoristinės laidos „13 kėdžių". Ten pasakota istorija kaip buvo atsiųstas siuntinys ir laiškas, kuriame buvo rašoma: Siunčiame Jums du vienkuprius kupranugarius ir poną Himalajų. Jo ir klauskite – kur trečiasis himalajų kupranugaris.  Pareigūnui kilo klausimas – kodėl "himalajų" – dokumente rašo tai iš didžiosios, tai iš mažosios ir paprašė pono Himalajaus pateikti pažymą, kad jis ne kupranugaris.

Štai Australijoje neįrodė. 2020 sausio 9 d. Australijoje, įstabaus pavadinimo Anangu Pitjantjatjara Yankunytjatjara žemėse dėl sausros ir iškilus pavojui vietinių gyventojų vandens ir maisto atsargoms, buvo nutarta „laikantis aukščiausių gyvūnų gerovės standartų, nušauti iki 10 000 kupranugarių“.