346. Vienuolio plikė

Ne visi šveicarų sūriai skylėti...
Berlyne, žemės ūkio parodoje „Žalioji savaitė”, šveicarų vienuoliai pardavinėjo savo „špecialitetą” – ypatingo skonio karvės pieno sūrį, prieš 800 šimtus metų sukurtą Bellelay vienuolyne. Vienuoliai to sūrio galvą peiliu skusdavo plonomis drožlėmis. Vėliau buvo sukurtas specialus skutiklis „girolle”. „Tete de Moine“ reiškia vienuolio plikė. Viena iš legendų teigia, kad taip sūrį pavadino prancūzų kareiviai XVII a. pabaigoje, mat sūrio skutimas jiems priminė vienuolių galvų skutimą.  

Tas „girolle“ skutiklis - sukant ratu, skriestuvo principu judantis metalinis tarsi obliaus peilis, plonyčiu sluoksniu drožiantis sūrį, kuris iš karto susisuka  į gražutes pikantiško skonio sūrio rožytes. Labai skanias rožytes. O ir šeimynai savotiška naujovė, ritualas. Prekyboje būna ir ekonominis, pigesnis, plastmasinis padėkliukas ir skutiklis, bet geriau jau užtikrintai skusti - metaliniu šveicarišku peiliu.
Suvalgę lauktuves vėliau bandėme surasti tautišką sūrio pakaitalą. Deja, visi lietuviški, latviški, suomiški sūriai lūžo, trupinėjo ir visai nesidrožė. Apsidžiaugiau, kuomet mūsų didieji prekybos tinklai atvežė „vienuolio plikę" į Lietuvą. Deja, šveicarišką kainą įpirkti išgalėjo tik turtingi gurmanai, o pardavėjai peilį pamiršo pridėti. Gal nežinojo, ar šiaip nesivargino. Kol pataupęs pagaliau pasiryžau šventėms delikatesinę atrakciją pasidaryti, sūrio jau nebebuvo. Pardavėjos greitai primetė ir ėmė skanėstą pardavinėti smulkiais gabaliukais. Na, nežinau, kažkaip negerai „vienuolio plikę" kūbeliais pjaustyti...