286. Vartosi kaip inkstas taukuose

Tokį posakį galima rasti jau K. Donelaičio „Metuose” ir Žemaitės apysakoje „Petras Kurmelis”.

Visi žinome ką reiškia, ir netgi norėtume „kaip inkstai taukuose vartytis", bet pagalvojus... Nesveika gi, tiems inkstams taukuose mirkt... 

Šis posakis ir lenkų kalboje panašiai skamba, tik vaizdinys „vartosi kaip spurga taukuose” atrodo logiškesnis. Keisti tie gero gyvenimo palyginimai, rusai sako - „vartosi kaip sūris svieste", vokiečiai „vartosi kaip šliužas lašiniuose". Rusai dar nuo gero gyvenimo - „dėl taukų netgi siunta" (ot žyru besiatsia). Toks posakis pas juos atkeliavo iš Anglijos. 

XIX a. viduryje Anglų kolonizatoriai Indijoje taip įsijautė, kad menkiausias konfliktas su vietiniais gyventojais grėsė virsti sukilimu. Tokia žiežirba tapo taukai. Vietinių karių sipajų, tarnavusių anglų kolonizatoriams tarpe pasklido gandas, kad šovinių dėžutės, kurias laikant rankose išpakuoti buvo galima tik atplėšiant dantimis, neva buvo suteptos veršienos ir kiaulienos taukų mišiniu. Pusė sipajų karių buvo kiaulienos nevalgantys musulmonai, kita pusė - budistai, kuriems suprantama karvė buvo šventa. Sipajų sukilimas apėmė pusę šalies ir truko metus laiko. Anglai buvo priversti sutelkti Indijoje kariuomenės dalinius iš Kinijos ir Europos, o vėliau netgi pakeisti valdymo sistemą. 
Vokiečiai turi posakį - nesirūpink, „viskas svieste". Pasirodo, senovėje prabangesnius stiklo gaminius - krištolą, akinius vokiečiai per Alpes gabendavosi iš Italijos. Saugumo sumetimais, norėdami apsaugoti per kalnus vežamus ir trankomus stiklus, praktiški stikliai apipildavo juos lydytu sviestu. Tikriausiai vis tiek ne visus sveikus parveždavo, nes iš kur tada, logiškai pagalvojus, atsirado posakis „riebiai nusikeikti"...