Per gimtadienio vakarėlį susiginčijo...
Ką ten susiginčijo, susimušė! Vienam net akiduobę sulaužė... Ginčo priežastis - amžinas užstalės klausimas - kieno, lenkų ar lietuvių poetas buvo Adomas Mickevičius?... Lenkui skirta pustrečių metų lygtinė laisvės atėmimo bausmė ir sumokėti baltarusiui 1500 eurų gydymo išlaidų kompensaciją.
Norint kaimynus paerzinti, galima žibalo papilti, kad per visą savo gyvenimą poetas niekuomet nebuvo Varšuvoje. Tada, aišku, pasipils argumentai apie Kalbą, Širdį, Tėvynę, Meilę... Apie poeziją dažniausiai nediskutuojama.
Aš paprastai proziškai pradedu pasakoti apie rūsį Vilniaus senamiesčio Pilies gatvės skersgatvyje, kuriame Mickevičius kopūstus laikė, o mes žurnalistikos studentai pliekėme kortomis ir palengva, taikiuoju būdu, pabaigiu diskusiją poeto žodžiais - "kas linksminasi, nieko bloga negalvoja".
Aš paprastai proziškai pradedu pasakoti apie rūsį Vilniaus senamiesčio Pilies gatvės skersgatvyje, kuriame Mickevičius kopūstus laikė, o mes žurnalistikos studentai pliekėme kortomis ir palengva, taikiuoju būdu, pabaigiu diskusiją poeto žodžiais - "kas linksminasi, nieko bloga negalvoja".
Na, bet prie ko čia vargšas baltarusis sulaužyta akiduobe? Naugardukas?... Baltarusiai ta tema net savą anekdotą pasakoja. "Adomas Mickevičius - gudrus žydelis. Gimė Baltarusijos teritorijoje, gyveno Lietuvoje, o lenkų kalba parašė: "Litwo, Ojczyzna moja" "Lietuva, Tėvyne mano"...
Nepykit, kaimynai, nepiktai. Be valčių Jums... Kalba labai svarbu, bet deklaruoti gyvenamąją vietą irgi reikia. Mažiau svarbu - kokia kalba, svarbiau kaip myli...
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą