Kažkada, prieš 50 metų sunku buvo žaisti stalo tenisą. Stalus dažniausiai pasigamindavome patys. Estijoje ar Vengrijoje gamintų stalo teniso rakečių buvo įmanoma gauti, bet tikras, profesionalias, Vietname ar Kinijoje gamintas, versto paviršiaus raketes kažkaip reikėjo traukti "iš po stalo"...
Na, bet vis tiek didžiausias deficitas buvo stalo teniso kamuoliukai. O juos, nepatikėsite, gamino ir Lietuvoje, gamykloje "Lietuvos buitinėje chemija". Tėtis ten dirbo. Ir ko tik ten negamino - ir suomišką šampūną, ir plokšteles, ir skalbimo pastą, ir teniso kamuoliukus...
Plonos plastmasės lapuose, specialus presas išspausdavo ir išpjaudavo du pusrutulius. Vėliau, specialiai suklijuotus, supildavo į tokią didžiulę, kaip betono maišyklė besisukančią statinę, pripildavo čia pat gaminamos skalbimo pastos ir kuriam laikui palikdavo tuos kamuoliukus suktis ir vienas kitam šonus trinti. Taip jie tapdavo ploni ir apvalūs. Tuomet gražiai supakuodavo ir išveždavo nežinoma kryptimi, - tikriausiai į Maskvą - sakydavo tėtis.
Kartą per metus su juo lipdavome ant gamyklos stogo žiūrėti kvapą gniaužiančio, nepakartojamo fejerverko. Į plyną lauką, toje vietoje dabar Eigulių mikrorajonas įsikūręs, suveždavo sukauptas gamybos stalo teniso kamuoliukų plastmasės atraižas. Akimirksniu didžiulė daugiaaukščio namo dydžio liepsna virsdavo dar didesniu baltu dūmų grybu.
Aišku, turėjau aš tų kamuoliukų - ir plonų, ir storų, nenugludintų. Taip ir žaisti išmokau. Žaidžiant reikėjo nuolat sekti, kad vyresnieji suskilusio kamuoliuko nepakištų. Tokius sukčius bausdavau, duodavau žaisti "storą" kamuoliuką. Tie nenugludinti beveik niekuomet neskildavo, bet žaidžiant ir "užsukti" jų neišeidavo.
Blogus, suskaldytus kamuoliukus vikriai panaudodavome. Gamindavome "dūminuškes". Na, kai neparuoši pamokų ir visa klasė nusprendžia, kad "tos pamokos neturėtų būti", į klasę įmesdavome smilkstančių stalo teniso kamuoliukų nuolaužų dėžutę. Balsvų dūmų uždanga išsisklaidydavo negreitai. Spėkit, kaip džiaugdavosi pavyzdžiui chemijos mokytoja? Dar kad rimčiau būtų, dar klasės durų spyną trintuko gabalėliais užkimšdavome. Taip ir nelikdavo tų stalo teniso kamuoliukų...
P.S.
"Kažkaip keistai ir sudėtingai Jūs tada... Mes tai paprasčiausiai paskambindavom į policiją ir pranešdavome, kad mokykloje padėta bomba, " - pakomentavo jau mano sūnaus bendraamžiai. Stalo teniso jie nekultivuoja.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą