263. Tinklelio legenda

Praeitame amžiuje, prieš keturiasdešimt metų, kaip ir dabar visi žaidė krepšinį, tik tada dažniau sakydavo „kašę“.

Geriau neklauskite, kaip ir iš kur gaudavome kamuolių – bulgariškų krepšinio kamuolių. Juos kartą kartus per metus pardavinėjo vienintelėje sporto prekių parduotuvėje. Gan greitai išlysdavo smulkmena – tekdavo gauti ir adatą, kamuoliui pripūsti. Na, o tokią prabangos prekę, kaip krepšinio tinklelis parduotuvėje rasti buvo galima nebent vasario 29 dieną, po pietų.

Tinklelius pindavome patys. Kieme natūralu - juos dažniausiai pavogdavo. Žalgiryje tinklelius pinti mokėjo visi treneriai. Kiekvienas jų turėjo netgi savitą tinklelio pynimo stilių. Aišku, mūsų treneris pindavo geriausiai. Tinklelius pindavo iš storos skalbinių virvės, ar lininio pakulų špagato, mazgus, kad tvirčiau būtų, kartais dar sutvirtindavo apvyniodami pleistru, ar medžiagine izoliacijos juosta. Pynimui treneris sugaišdavo visą treniruotę, o mes turėdavome tenkintis vienu krepšiu. Nesvarbu, kad skrosdamas naują tinklelį kamuolys kartais iššokdavo atgal, vis tiek tą "tikrąjį", mūsų trenerio nupintą tinklelį, jis skrosdavo visai kitaip. Ir malonumas pataikyti buvo dvigubas!

Geležinėmis grandinėmis krepšinio lankus apkaustyti sugalvojo, aišku, Amerikoje. Ten pat  sugalvojo ir tuos tinklelius čempioniškai nukarpyti. Man tai atrodė durnai, tarsi barbariškas pasityčiojimas iš nugalėtos komandos trenerio.  Pasirodo - ne, ne taip ten viskas...

1922 metais  JAV, Indianoje, vyko aukštųjų mokyklų krepšinio čempionato finalas. Trenerio Everett‘o Case‘o vadovaujama Šiaurės Karolinos Universiteto komanda nugalėjusi savo varžovus pirmą kartą nukirpo krepšinio tinklelį ir pasiliko jį kaip suvenyrą.  Tradicija „neprigijo“.  Po karo treneris E.Case grįžo į Šiaurės Karoliną ir vėl treniravo tą pačią universiteto komandą. Ji vėl tapo valstijos čempione ir nuaidėjus finalinei sirenai E. Case‘iui vėl buvo patikėta nukirpti pergalingą krepšio tinklelį. Treneris užsispyręs čempioniškai kirpo tinklelius iki pat 1964 metų. Taip ir gimė tradicija. Treneris buvo šventai įsitikinęs, jog tinklelis – ženklas, kuriuo įrodoma pergalė čempionato finale. Pergalingą trenerio žygį nutraukė sunki melanomos liga. Paskutinį sezoną treneris vadovavo komandai tik dviejose rungtynėse. Vėliau, jau tik neįgalaus vežimėlyje, tik iš sirgalių tribūnos jis stebėjo, kaip jo auklėtinius nugali Diuko komanda. Tada vienintelį kartą buvo pažeista tradicija. Ne nugalėtojų, o pralaimėjusiųjų komanda ant rankų pakėlė savo ligotą trenerį, kad jis galėtų nukirpti paskutinį savo tinklelį. Po 13 mėnesių  Everett Case iškeliavo anapilin.

Galioja neskelbtos taisyklės - kada Amerikoje kerpamas krepšinio tinklelis. Tai daroma po valstijos moksleivių čempionato finalo, po svarbiausio NCAA konferencijos keturių komandų finalo, profesionaliame krepšinyje  po „play – of“ serijos rungtynių  ir žinoma po pergalės svarbiausiose metų rungtynėse. 
Pagal taisykles kirpti reikia tvarkingai, visi turi kirpti po du siūlelius. Žinoma pirmasis tinklelį pradeda kirpti treneris. Specialiai šiai ceremonijai  oficialus NCAA tiekėjas - firma „Fiskars“ gamina specialias dantytas titano žirkles, oranžinės ergonomiško plastiko rankenėles puošia NCAA logotipas, specialiai šiam ritualui siuvami ir ypatingi nugalėtojų marškinėliai. Na, taip čempionų žiedai, šampanas, cigarai... Amerikonai jautrūs smulkmenoms.

Mes tinklelių nekarpėm. Nors... Kai halėje kamuolius per varžybas padavinėjom patyliukais laukdavom - kada Sabas vėl krepšio skydą suskaldys. Halės valdžia nepiktai, bet ne kartą jo prašė nelaužyti, o mes laukėm... O žinote, kas geriausius tiklelius Halėje pindavo?...