224. Laiptinė

O mūsų narvelyje skelbimų kabinti nereikėjo.

Gyvenome trečiame narvelyje. Visi sugyvenome draugiškai.  Kaimynų vaikus pažiūrėdavo ir bėdoje padėdavo. Niekas svetimas šiaip sau į narvelį neužeidavo. Tvarka buvo ir suolelis prie kožno narvelio močiutėms. Mūsų narvelio šeima buvo ypatinga. Ir nėra ko čia juoktis, – Panevėžyje visi laiptines narveliais vadina. Dabar aišku rečiau.
Kada prasideda ruduo? Tada kai jaunimas sugrįžta į nervelius...