Neblogas dar, apynaujis... Išsiruošiau pirkti naujų gumelių. Radęs reikiamų santechnikos smulkmenų prekystalį, pradėjau "iš akies" rinktis tinkamą. Žmonių nebuvo.
- Tai gal iš karto eikime prie kranų, - draugiškai pasiūlė pardavėjas, pastebėjęs mano dvejones, - sakote, štai tokiam kranui? Panašus ar tikrai toks? Jei toks, tai tuomet štai tokios tiktų, - geraširdiškai parodė guminiuis skrituliukus po stiklu.
- Tai gal iš karto eikime prie kranų, - draugiškai pasiūlė pardavėjas, pastebėjęs mano dvejones, - sakote, štai tokiam kranui? Panašus ar tikrai toks? Jei toks, tai tuomet štai tokios tiktų, - geraširdiškai parodė guminiuis skrituliukus po stiklu.
- O ar ne per mažos? - suabejojau.
- Mažos?... Užtat kiek kainuoja!...
- O kiek dvi kainuoja?
- Dvidešimt aštuoni eurai...
- Kiek?!... - žagtelėjau ir jau sukausi pažiūrėti - kiek galėtų kainuoti visas kranas.
Pardavėjas ramiai neskubėdamas suvedinėjo duomenis į kompiuterį, akies krašteliu per monitoriaus kampą vogčiomis stebėjo suglumusį inteligentą. Pasimetęs nežinojau kaip elgtis. Ar rinktis kraną, ar spūdinti per duris nieko nepešus. Kada viskas spėjo šitaip pabrangti?..
- Na, bet kaip Jums... Padarėm baisulinį nuolaidų... Ir gavosi..., - žmogus mėgavosi akimirka. Trankiai pabarškinęs kalkuliatoriaus mygtukais, žmogus neskubėdamas atidarė prekystalio stalčių - dabar, kaip Jums, kainuos aštuoniasdešimt centų, - triumfuodamas tarė.
Jam pavyko. Man palengvėjo.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą