Dar visai neseniai norėdamas pigiai ir greitai užkąsti, papietauti bet kurioje
kavinėje, picerijoje ar pakelės traktieriuje galėjai rinktis iš bulvinių blynų
ar koldūnų. Neturiu nieko prieš picas, hamburgerius, submarinus ar kebabus,
tačiau anksčiau paminėtieji visuomet buvo labiau suprantami mano skrandžiui ir
piniginei.
Kainavo jie tris litus keturiasdešimt, vėliau tris litus šešiasdešimt, septyniasdešimt
centų... Dar vėliau vietoj šešių bulvinių blynų porcijoje, liko trys... Kitaip
tariant – pusė keptuvės už tą pačią kainą, kad nebūtų taip liūdna ant tų trijų
blynų uždėdavo po tris milimetrinius lašišos nuopjovos griežinėlius ir tai išdidžiai ėmėme vadinti – „bulviniai blynai su lašiša“. Koldūnai jau
seniai „susitraukė iki mini“ arba 1/3 tokių, kokius ruošdavo mama. Porcijoje jų
liko keturiolika. Visose picerijose tradicinius koldūnus, personalas bando pakeisti,
piršdamas pakepintus ir fermentiniu sūriu bei kumpiu pagardintus ir
apskrudintus koldūnus, dažnai pajuokaujant – „kad nesijaustų, jog koldūnuose
nebėra mėsos“.
Pykau, nors labai ir nesistebėjau, kai litams virtus eurais, tie patys trys
blynai ar keturiolika nelemtų koldūniukų ėmė kainuoti tris eurus
septyniasdešimt. Na, taip – dabar jau negali
jie, nors ir turėtų, kainuoti vieną eurą. Dabar ir kava tiek nebekainuoja.
Taigi, trumpai pakainavę tris eurus
keturiasdešimt, koldūnai ilgai nelaukė ir kaina pasivijo cepelinus. Koks
skirtumas, kodėl gi ne, - tikriausiai pagalvojo virtuvės šefai – taip ar taip
patys negaminame, o tik užverdam atšaldytus...
Dabar vienoje tinklinėje picerijoje, jau neberašo kiek jie kainuoja. Tiesiog suteikia 20 procentų nuolaidą. Kitoje, tiesa
čia jie patiekiami su sojos padažu, ir vadinami "kpldūnų rinkiniu" kainuoja jau septynis eurus. Prisiminkime – litais tai būtų 24 litai, - po
litą už koldūniuką!!!
Turime dar kur tobulėti. Galima paimti tris koldūnus, sudėti juos ant
didelės lėkštės, atskirti šešiais taisyklingais čipsų lapeliais, papuošti juos
trimis konservuotais saldžiaisiais kukurūzais, trimis konservuotais žirneliais,
ir trimis bruknėmis, raudonaisiais serbentais, nesvarbu, kokia raudona uoga, svarbu,
kad susidarytų trispalvė, ją sutvirtinti reikėtų dantų krapštuku. Pašlakstyti
visą kompoziciją sojos padažu ir pavadinti visą kompoziciją „Trejos trispalvės“
ir paprašyti už tai devynių eurų. Dar galima daryti akciją – žmonės, paėmę iš
lėkštės į rankas simbolinę trispalvę ir padainavę „ 1... 2... 3... Graži
Lietuva" - gautų nuolaidą.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą