Ateina laikas, kai turime paaiškinti – iš kur mes atsiradome.
Na, ir pradedam - "iš beždžionės", dar sakom, kad vaikus randa kopūstuose, o dar,
kad atsiradom iš kosmoso ar atnešė gandrai. Tie padarai Lietuvoje beveik
šventi, tai nieko nuostabaus, kad ir vaikus jie, o ne aitvarai atneša.
Šie paukščiai skirtingose Lietuvos vietose vadinami įvairiai. Lietuvos nacionalinis paukštis Baltasis gandras - tai ir starkas, gužas, gužutis, garnys, busilas, didutis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas). Gandras galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti... Lietuvoje jų peri apie 13 000 porų. Kovo 25 d. minimos gandrinės. Patariama pirmą kartą pamatyti gandrą skrendantį. Tada ir metai bus puikūs ir seksis.
Norėtume pasigirti, tik vargu ar taip yra, kad gandrai čia įsikūrę bene tankiausiai Europoje. Gyvena gandrai 20 metų, o savo pasirinktai porai išlieka ištikimi visą gyvenimą.
Pasirodo gandrai ne iš karto sudaro
šeimas. Pirmaisiais, antraisiais savo gyvenimo metais gandrai dar neturi savojo
lizdo. Jie sudaro nedideles chuliganiškas, teroristines grupuotes, kartu
medžioja ir kažkaip pragyvena. Varlėmis nepasitenkina, tokia kompanija be
problemų užkapoja ir zuikį, ir bebrą, ir stirną.
Rudeniop, rugpjūčio 24 – ąją, per Šv. Baltramiejų, gandrai emigruoja. Manoma, kad atsisveikinimo su gandrais diena užbaigdavo vieną metų tarpsnį, labai svarbų žemdirbio kalendoriuje.
Žiemoja mūsų nacionalinis paukštis Afrikoje, už 8 - 10 tūkstančių kilometrų, pasiekia Nilo aukštupius ir net pietinį Afrikos žemyno galą. Ką jie ten veikia - ornitologai nepasakoja, tik spėlioja, kad į žiemavietes skrenda dviem keliais: dalis palei Nilą, per Egiptą, kita dalis - Atlanto pakrante. Skrenda ten, kur saugiau ir mažiau pavojinga, kur mažiau šaudo. Lenkų aplinkosaugininkai į GPS seklį įdėjo SIM kortelę ir pritvirtino prie gandro, kad galėtų sekti jo migracijos kelią. Vėliau gandrą iš akiračio pametė, o netrukus iš mobiliojo ryšio operatoriaus sulaukė 2700 dolerių sąskaitos, mat vienas sudanietis išėmė SIM kortelę iš gandro GPS seklio ir su ja prakalbėjo 20 valandų telefonu.
Rudeniop, rugpjūčio 24 – ąją, per Šv. Baltramiejų, gandrai emigruoja. Manoma, kad atsisveikinimo su gandrais diena užbaigdavo vieną metų tarpsnį, labai svarbų žemdirbio kalendoriuje.
Žiemoja mūsų nacionalinis paukštis Afrikoje, už 8 - 10 tūkstančių kilometrų, pasiekia Nilo aukštupius ir net pietinį Afrikos žemyno galą. Ką jie ten veikia - ornitologai nepasakoja, tik spėlioja, kad į žiemavietes skrenda dviem keliais: dalis palei Nilą, per Egiptą, kita dalis - Atlanto pakrante. Skrenda ten, kur saugiau ir mažiau pavojinga, kur mažiau šaudo. Lenkų aplinkosaugininkai į GPS seklį įdėjo SIM kortelę ir pritvirtino prie gandro, kad galėtų sekti jo migracijos kelią. Vėliau gandrą iš akiračio pametė, o netrukus iš mobiliojo ryšio operatoriaus sulaukė 2700 dolerių sąskaitos, mat vienas sudanietis išėmė SIM kortelę iš gandro GPS seklio ir su ja prakalbėjo 20 valandų telefonu.
Anglijoje, Ispanijoje, Portugalijoje
visai negalvoja, kad vaikus atneša gandrai. Gandrų ten daug ir jų ten visai
negarbina. Mūsų mylimi, mitologizuojami ir žieduojami paukščiai Vokietijoje
dažnai medžiojami kaip agresyvūs plėšrūnai. Žiedelis ant gandro kojos tampa
medžioklės trofėjumi, iš kurio netgi daromos grandinėlės.
Mūsų mitologizuotas paukštis Lietuvoje
negyvena. Jis čia atskrenda tik motinystės atostogų, na, kaip į sanatoriją...
Sako, kad gandrai pasirenka porą visam gyvenimui. Tiesa, atostogų parskrenda atskirai. Pirmasis sugrįžta patinas. Jis tvarko lizdą, aplinką, o po trijų - keturių dienų sugrįžta ir žmona. Kartą, viena pavėlavo savaitę sugrįžti. Vyras barškindamas snapu bambėjo visą dieną. Ir tik nereikia sekti pasakų apie ištikimybę - mačiau, mačiau...
Sako, kad gandrai pasirenka porą visam gyvenimui. Tiesa, atostogų parskrenda atskirai. Pirmasis sugrįžta patinas. Jis tvarko lizdą, aplinką, o po trijų - keturių dienų sugrįžta ir žmona. Kartą, viena pavėlavo savaitę sugrįžti. Vyras barškindamas snapu bambėjo visą dieną. Ir tik nereikia sekti pasakų apie ištikimybę - mačiau, mačiau...
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą