- Na, tu ir močiutė tai ne... O kiti kodėl?...
„Senelių priežiūra – profesija su ateitim. Siūlome nuo krizių apsaugotą darbo vietą“ – rašo vokiškame skelbime. Logiška - anksčiau ar vėliau... Visiems...
„Senelių priežiūra – profesija su ateitim. Siūlome nuo krizių apsaugotą darbo vietą“ – rašo vokiškame skelbime. Logiška - anksčiau ar vėliau... Visiems...
Ten, Vokietijoje, senelių namų, kaip ir vaikų darželių pilna visur - kiekviename miestelyje, kiekviename mikrorajone.
Kažkur skaičiau, kad toje logiškoje ir civilizuotai sutvarkytoje šalyje yra
autobusų stotelių, kuriose nesustoja joks autobusas. Tokios stotelės įrengiamos
prie senelių namų. Kai seneliui nusibosta, nepatinka kompanija ar norisi namo - jis išeina. Stotelėje atsisėda ant
suolelio ir laukia. Laukia autobuso. Kokio nors paprasto autobuso, kuris grąžintų atgal...
Ten juos ir randa.
Ten juos ir randa.
Kiekvienas biurgeris, sulaukęs pensijinio amžiaus, gali parašyti prašymą,
skambantį maždaug, kad „esu senas, negaliu pasirūpinti savimi, prašau man
skirti globą, globą prašau apiforminti mano sūnui...“ Valdžia, moka pinigus,
kad sūnus pasirūpintų tėvu. Jeigu ne jis, tai senelių namai, koks skirtumas –
kam mokėti pinigus. Sūnus dažnai nusamdo lietuvaitę ir išdidžiai moka jai tuos pačius pinigus, kartais mielaširdingai suteikdamas neplanuotą laisvadienį, kai socialinės rūpybos skyriaus darbuotojas užsuka jo patikrinti.
Duok Dieve jiems sveikatos! Seneliams...
Duok Dieve jiems sveikatos! Seneliams...
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą