203. Barzdos sielvartas

Spalio 18-ąją pasaulyje minima Nacionalinė diena be barzdos!

Greičiausiai ji atsirado kaip socialinių projektų „Movember“ bei „No Shave November“ atsvara, kuomet visą lapkritį vyrai nesiskuta barzų ir taip išreiškia solidarumą vyrams sergantiems prostatos vėžiu. Taigi, spalio 18 dieną dauguma vyrų visame pasaulyje nusiskuta barzdą ir pradeda laukti lapkričio 1-osios.

2016 m. Strasbūro teismas išnagrinėjęs skundą dėl Marijampolės kalėjime patirto „pažeminimo ir sielvarto” paskelbė, kad Lietuva pažeidė žmogaus teises į privatumą. Žmogus atsėdėjęs bausmę, padavė Lietuvą į teismą. Jis liko nepatenkintas todėl, kad kalėjime jam neleido auginti barzdos. Žmogus skundėsi, kad draudimas užsiauginti barzdą sukėlė jam rimtų dvasinių kančių“, o barzdos skutimas dirgina jo odą dėl sveikatos problemų.

Teismas nusprendė, jog Lietuvos Vyriausybė nepagrindė, kad absoliutus draudimas želdinintis barzdą, nepriklausomai nuo jos higieninių estetinių ar kitų charakteristikų, ir jokių išimčių nedarymas yra proporcingi, - nurodė septynių teisėjų kolegija. „Pareiškėjo byloje barzdų draudimas neatrodė taikomas kitų tipų veido plaukams, tokiems kaip ūsai ar žandenos, taigi, kelia susirūpinimą dėl savivalės”, - rašoma teismo sprendime. Teisme prisiminta ir tarptautinė patirtis – Turkijos kaliniai skundėsi, kad dar 2010 m. jiems priverstinai buvo nuskutami barzda ir ūsai. Taip buvo daroma, norint juos pažeminti.

Strasbūro teismo neįtikino, Lietuvos Vyriausybės argumentas, kad skundo autorius Rimantas neaugino barzdos nei prieš patekdamas į kalėjimą, nei išėjęs iš jo. Žmogus skundėsi, neva jis sirgo liežuvio  onkologine liga, o jo veido oda dirgli, tačiau medikai to nepatvirtino ir sakė, kad pagrindinė priežastis buvo - sulūžusi skutimosi mašinėlė.

6 iš 7 teismo teisėjų pripažino, kad Lietuva pažeidė Konvencijos 8 straipsnyje aprašytą teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, neleisdama pareiškėjui pataisos namuose auginti barzdos, nesant aiškaus tokio ribojimo būtinybės. 

Pareiškėjas reikalavo priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą tačiau Strasbūro Teismas prašymą atmetė ir konstatavo, kad, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, užtenka pažeidimo konstatavimo.

Kalėjimų departamentas pranešė, kad higienos norma dėl barzdų auginimo draudimo galiojo iki 2010 metų. Kalėjimų vidaus tvarkos taisyklėse buvo nustatyti įpareigojimai kaliniams būti švariems ir nusiskutusiems. Šiuo metu pataisos įstaigose bausmę nuteistiesiems nėra draudžiama auginti barzdas.

Kitus argumentus, skambančius maždaug „nusiskusti liepia, o peiliukų ir skutimosi putų neduoda“ arba "barzda trukdo atskirti įkalintųjų tapatybę ir didina pabėgimo pavojų" – palikime istorijai. Seimo kontrolieriaus institucija pareiškė, kad argumentai jog „jeigu nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę užsiaugintų norimo ilgio plaukus, barzdą ar žandenas, tai jo pabėgimo iš įkalinimo vietos atveju dėl veido išvaizdos pasikeitimo būtų apsunkinta arba pasidarytų neįmanoma jo paieška“ – negali būti pripažįstami tinkamais, nes jie grįsti prielaidomis“... Tiesa, tokia istorija Lukiškių kalėjime vis tik buvo nutikusi, tuomet barzdoti kaliniai sumušė į laisvę turėjusį išeiti „kolegą“ ir į laisvę išleido kitą, šiek tiek panašų barzdočių.

Žinomiausias kubietis Fidelis Kastro tikriausiai irgi kalėjime suskaičiavo, kad neskusdamas barzdos,  sutaipys 10 gyvenimo dienų. „Kodėl aš turiu kasdien skusti šitą senį?“ – vieną rytą, žiūrėdamas į veidrodį, pagalvojo legendinis lietuvių operaratorius Jonas Gricius ir taip pat užsiaugino barzdą. „Lietuviui, lengviau atsisveikinti su galva, nei su barzda" – rašė senovės metraštininkai. Dabar gi laikai keičiasi.

Nežinia, ar buvo tarp tų septynių teisėjų barzdočių ir musulmonų, bet labai norėčiau pamatyti nors vieną iš jų garsiai ir be šypsenos skaitantį savo sprendimą. Na, o jeigu jie skaitydami, neduok Dieve, nusišypsotų, galėtų kaip Sibiro katorgos pabėgėliai nusiskusti ir nešioti pusę barzdos. Pamanykite „sielvartas ir pažeminimas“ ir „privatus ir šeimos gyvenimas“ - KALĖJIME!...