Dirbam kiek moka...
Ranką prie širdies ar prie užkulnio pridėję turim prisipažinti, kad vis tiek dorai ir iš dūšios dirbame tik vieną dieną per savaitę. Teisingai, beliko išsiaiškinti kurią...
Pirmadienį, net laikraščių nespausdina. Suprantama, reikia kavos išgerti,
gamybinį suorganizuoti... Neskubant, nes vis tiek šefas išeina pas savo šefą,
pas paprastą ar generalinį direktorių, tas savo ruožtu į akcininkų susitikimą
ar į ministeriją, ministerija – į Vyriausybę, Vyriausybė – į Prezidentūrą... O kur dar darbo grupių,
tarybų ir kitokie svarbūs darbiniai posėdžiai?... Tik nereikia painioti –
asociacijų, tarybų ir kitokių didesnių grupių susibėgimai vyksta
penktadieniais. Ranką prie širdies ar prie užkulnio pridėję turim prisipažinti, kad vis tiek dorai ir iš dūšios dirbame tik vieną dieną per savaitę. Teisingai, beliko išsiaiškinti kurią...
Suprantama, tuose "pirmadieniniuose" posėdžiuose niekas
nieko nesprendžia, nenutaria ir nenuveikia tik susiderina būsimos savaitės „darbus“.
Na, kas kur važiuos, kas ką kada sakys ir kam lieps ką nors pasakyti, raštą,
kreipimąsi ar straipsnį parašyti, na, pagaliau, kam teks išreikšti susirūpinimą
apžvelgus savaitgalio įvykius. Yra tokių, kuriems tuo "pirmadieniniu" darbas ir
pasibaigia. Visą savaitę jie kaupiasi, gūžiasi, geria raminamuosius, kad tik
iškentėtų ir garbingai, ramiai išsėdėtų tą pirmadieninį gamybinį. Gerai, jeigu
niekam neužkliūva ir niekas nieko nepaklausia, o jei užkliūva – tuomet rimtu veidu aiškina, kad daug kas
nuveikta, tik reikia detalesnės informacijos ir tuo tikslu jau numatytas
sušaukti neeilinis posėdis, kuris vyks... penktadienį ir jau kitą savaitę
vadovas informuos apie rezultatus. Taigi, iškentėję "pirmadieninį", vadovai
atsitiesia, įkvepia oro ir palaimingai jau imasi vadovauti toliau. Sako
pirmadienį geriau neplanuoti kelionės, operacijos ir kt. Nenustebkite ir net nedrįskite piktintis, jeigu
pirmadienį gausite elektroninį laišką, kuriame bus aiškiai parašyta: „...jūsų klausimas bus išnagrinėtas penktadienį, po pietų...“ Pirmadienį paprasti
žmonės – darbuotojai, tarnautojai turi laiko peržvelgti socialinius tinklus,
elektroninį paštą, išgerti kavos, aptarti savaitgalio įspūdžius, skaitytas
knygas. Dirbti jie nieko negali, nes viskas gali pasikeisti, kai iš
"pirmadieninio" grįš šefas. Jei viskas gerai ir tas grįžta strėlių negavęs, tuomet
viskas teka įprasta vaga.
Antradienį būtų galima
smulkesnį – pavaldžių viršininkų gamybinį posėdį padaryti, bet yra kitų
reikalų. Tvarkomi svarbūs ir neatidėliotini asmeninio pobūdžio savo ir artimųjų
rūpestėliai. Buto mokesčiai, meistrai,
automobilio remontas, kirpykla, siuvykla, ligoninė, darželis... Na, maža
kokie gali būti svarbūs šeimos reikalai.
Trečiadienį jau beveik ruošiamės dirbti – renkame informaciją,
strateguojame, realiai planuojame realius darbus, permetinėjame tuos darbus
kitiems, kurpiame raštus, paklausimus. Dar vykstame į komandiruotes, seminarus.
Trečiadieniais net Vokietijoje interesantų nepriiminėja. Paprastai nuo
trečiadienio vakaro rimti valdžios vyrai, seimūnai ir prijaučiantys pradeda
medžioklės vakarą. Kurgi aptarsi ir nuspręsi svarbius šalies reikalus – tik
medžioklėje.

Nuo senų senovės visos giljotinos ir mirties bausmės buvo vykdomos
penktadienį. Penktadienį... Na, patys su savim galite eiti lažybų – kurį pirštą
nusipjausite, jeigu kokį nors vadą, verslininką, klerką ar pareigūną darbo
vietoje rasite penktadienį? Susitikimai su rinkėjais, parodos, konferencijos,
suvažiavimai ir jubiliejai, juostos kirpimai, atidarymai ir apdovanojimai,
padėkos ir kaimo turizmo sodybos... Visa tai suprantama penktadieniais, nejaugi
šeštadienį aukosi...
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą