185. Nekimba

Norėjau papult į vyrų rojų – kavinė „Žvejo sapnas“ vadinasi...

Tipo, žuvis čia pati kabliuką pririša, pati pasikerta. Jei nori į bagažinę sušoka, jei nenori – vietoj, į lėkštę... Kažkada buvau čia „į svečius" kviestinei vakarienei pakviestas. Užmeti, nė dūmo suplėšti nespėji, o jos jau pakibusios. Tada... Tada viskas, atgal nepaleisi - arba perki, arba vietoje valgai. Girdėjau nepigiai tas malonumas atsieina. Na, bet kam dabar lengva? 

  

Dabar aš tik kavos... Norėjau...
Žmonių neradau, žvejų irgi. Viską supratau prie durų: Savo gėrimų ir užkandžių nesinešti..., šunų nesivedžioti, banko kortelių nekaišioti... Ir iš viso... Pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį – praeikit pro šalį, o jeigu ką, tai ir iš viso netrukdykit žuvims...