169. Z karta

Per Naujųjų sutikimą svarstėm.

Kažkaip negražiai skamba tas mūsų „Senis besmegenis“? Kažkaip senoviškai ir pašiepiančiai, kažkaip  netašytai ir anatomiškai, - „sakė manąs" vienas kolega, o kitas "teigė tikįs", kad dar, žiūrėk, ar „neva galimai" nepažeidžia toks pavadinimas Senjorų teisių. Ir kur žiūri „lygių galimybių komisija“? Už žodžius „Besmegenė senė“ ir per veidą galėtum gauti. 
- Viskas priklauso nuo morkos... Svarbiausia - kur ji įstatyta, – dėstė trečias kolega.

Štai broliukai latviai vadina jį daug linksmiau - „Sniegavyrs“... Visai kita kalba, kitas reikalas...

– O, ar žinai - kaip latviškai „Briedis“? 

– „Alnis“...

– Hmmm?...

– O „Elnias“? – „Briedis“....

–Hmmm, a rimts?...

Braliukai latviai iš mūsų juokiasi tikriausiai taip pat, tik priešingai. 

– O kaip latviškai ežys? – „Adata galva“...

– O kaip smauglys? – „Dziunglu šnurs"...

– O kaip slibinas? – „Pūkis baisulis"...

Tikriausiai lygiai taip pat iš mūsų šaiposi kaimynai.

– O tu žinai kaip ukrainietiškai „Koščejus nemirtingasis"?....

– Čšachal nemeruščij!....

– O, kas tas Koščejus nemirtingasis? – paklausė jau „Nepriklausomos Lietuvos laikų", arba „Z kartos", „Milenium kartos", „Indigo" vaikis.

- Na, tai toks „Senis šaltis", oi „Kalėdų senis", tik piktesnis...

Galbūt reikėjo sakyti Grinčas arba Voldemortas, na tas, kurio vardo nevalia minėti...