158. Nosies guzikai

Kam reikalingos sagos švarko rankogaliuose?

Dažniausiai po tris, po keturias sagas, visai be reikalo būna prisiūta... Galbūt jas prisisiūti sugalvojo nusigyvenę ponai ar karo veteranai, negalėję ilgai išlaikyti išmaldai sulenktos rankos, todėl švarko rankogalį prisisegdavę prie švarko skverno? O gal tos sagos tiesiog atsarginės? Gal dėl grožio ar stiliaus?  O kas, jeigu nukirpsime? 

Labai seniai Anglijos karalienė, karinio parado metu apžiūrinėjo ir sveikino išsirikiavusius savo šauniuosius kariūnus. Staiga, karalienė labai rimtai susirūpino, kodėl jūreivių net ir išeiginių uniformų rankogaliai blizga. Admirolas, susinepatoginęs, bandė paaiškinti valdovei, kad jūreiviai didžiąją gyvenimo dalį praleidžia jūroje, todėl suserga chroniška sloga. Su ligos pasekmėmis kovoti beviltiška. „Jei dar galime išmokyti juos nelaikyti rankų kišenėse ir vaikščioti nelinguojant, tai nebraukti rankogaliu bėgančios nosies – niekaip neišeina“, – dievagojosi admirolas.

Karalienė vikriai pasiūlė išeitį – prisiūti jiems sagas rankogaliuose...

Dar teko skaityti, kad sagas prisiūti įsakė Napoleonas, kiti teigia, kad taip padaryti liepė Petras I. Vienaip ar kitaip, iš pradžių ant jūreivių, vėliau – ant visų karinių uniformų rankogalių atsirado sagos. Vėliau jos „nukeliavo“ į kitą rankogalio pusę. Tapo gražu ir madinga. Taip ir liko.