OMNIA MEA MECUM PORTO

153. Stalo diplomatija


 
"Dėl valgio žmogus gali nukeliauti tūkstančius kilometrų..." 

Taip sakė klasikas Anthony Bourdain'as, viešėdamas Škotijoje, ar Australijoje. Nežinau, dėl valgio - neteko... Kita vertus neabejotinau pritarčiau, juk stalo doplomatija - seniausia ir geriausia diplomatijos rūšis.O cituojant kitą, mažiau žinomą klasiką iš rytų, galima būtų pasakyti - "mus ir čia neblogai maitina..." Dažniausiai dėl gardesnio kąsnio po svietą bastosi anglai, ne paslaptis, kokia ten ta jų virtuvė. "Tell me what you eat, i'll tell who you are"- sako jie.
Na, taip, žinoma, visi džiaugiamės, radę gero maisto svetur. Džiaugiausi ir aš radęs jo Tambove. Ten, kur "Tambovo vilkas  visiems draugas"... 
Dar labiau džiaugiausi, radęs ten lietuviškų šaltibarščių. 
Visai padoriai, nebrangiai ir garbingai šalia ispaniškojo gaspačo ir itališkojo minestrone puikavosi ir lietuviškų šaltibarčių nuotrauka, ne tik su kiaušiniu, bet kažkodėl dar ir su ožkos sūriu. Nemirktelėjęs gyriau ir pritariau, kad kaip tik taip ir turi būti, ir mes taip beveik kasdien valgome. 
Lietuvaičiai ir Amerikoje ir Australijoje cepelinų balių pasidaro, tiesa, Kinijoje, "Bernelių užeigos" virtuvės stebukladariai ilgai vargo, kol šaltibarščius išbūrė iš specialios rūšies jogurto. Žinia, kinai nei pieno, nei kefyro kol kas dar negeria. Na, bet kad taip, už 1500 kilometrų nuo Lietuvos ... Ir visai ne lietuviai... Lietuviškus šaltibarščius... To dar neteko.
Tolimos kavinės (provincijos pavadinti jau nesiverčia liežuvis) šefui nė motais buvo Europos ir Rusijos sankcijos. "Geras valgis - pats toli nukeliaus..." - galime pataisyti klasikus.

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

 

puslapio peržiūrų skaičius

47894