OMNIA MEA MECUM PORTO

151. Kaip iki mėnulio...


Tai vienas iš nedaugelio paminklų Lietuvoje, pastatytas žmogui dar gyvam esant...
Kaip sakė kažkas iš protingų, "Jei skubama statyti paminklą gyvam, vadinasi po mirties to niekas nepadarys"... Nežinau kodėl, būtent Druskininkuose legendinis Donatas Banionis prisėdo ir suakmenėjo. Sklaidė legenda, kad seniau ministrų tarybai priklausiusios sanatorijos  "Lietuva" (dabar "Grand Spa Lietuva") šiuolaikinės renovacijos mecenatas, jis pats, aišku, ne vietinis buvo, tai štai tas norėjo, kad prieš įėjimą atsirastų žinomo Lietuvos žmogaus skulptūra. Žinomesnio, bent jau rytų pusėje - neatsirado...
Natūralus, žmogiškas, "atsisėdimo" metu jau šiek tiek pajaunintas. Druskininkuose visi poilsiauja. Tarybiniais laikais net ir Leninui kurorte leido "prisėsti ir pailsėti". Tokių poilsiaujančių prisėdusių proletariato vadų visoje TSRS buvo tik du. Bet ne apie juos daina...
Žinomo žurnalisto Viktor'o Topaler'io, laidoje buvo kalbama apie fantastikos žanrą ekrane ir apie penkis kultinius šio žanro filmus. Prisimintas A. Tarkovskio "Soliaris" (1972) ir, žinoma, Donatas Banionis. Paaiškėjo, kad amerikiečių režisierius Stewen'as Soderberg'as po trisdešimties metų pabandė sukurti savąją "Soliario" versiją.
"Teatleidžia man Soderberg'o gerbėjai, bet pasiekti A. Tarkovskio lygį jam nepavyks niekada, kaip ir gražuoliukui  George Clooney iki Donato Banionio... kaip iki Mėnulio," - sakė V. Topaler'is.
O ką, panašumų rasti galima. Didžiuojuosi...

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

 

puslapio peržiūrų skaičius

47766