140. Mesti monetą / Throw a coin

Kieno smėlio dėžė?

Romos imperatorius Vitelijus 68 mūsų eros metais sumokėjo 250 000 auksinių dievo tarnams sprendusiems apie metų laikų pradžią.
Jis prašė, kad šie prailgintų pavasarį viena minute. Vėliau patenkintas galėjo pasigirti, kad nusipirko tai, kas neparduodama – laiką... Tik kodėl jo vardu mineralinį vadina?...

Londone vieno penso monetos pagalba laiką paskubina arba palėtina. Žymiojo „Big Beno" laikrodžio švytuoklės greitį galima koreguoti monetos pagalba.

Mesti monetą į fontaną, ar šiaip į vandenį sena tradicija. Iš kur ji kilo - legendų daug. Pasakojama, kad vienas karalius ilgai po svietą klaidžiojo, ieškodamas vietos naujai sostinei. Pasiklydęs, pavargęs ir praradęs viltį, sviedė turėtas monetas miško upelin. Miške už jas nedaug ką nupirksi. Vėliau karalius nuskurdo ir prisiminė upelyje paskandintas monetas. Surado ir upelį ir monetas, o apsidairęs pagalvojo, kad puiki vieta ir naujam miestui...

Kiti sako, kad senovės Graikijoje monetas mėtydavo keltininkui, gabenusiam mirusiuosius į kitą Stikso upės kramtą, kitaip tariant į pomirtinį pasaulį. Dar pasakoja, kad laimingi jūrininkai, grįžę namo ir gavę atlyginimą, mesdami monetą padėkodavo jūrų dievams už laimingą kelionę.

1640 Popiežius Urbanas VIII, labai rūpinęsis Romos „urbanizacija", pavedė architektui Bernini seno ir neefektingo fontano vietoje, suprojektuoti naują kaskadinį Trevi fontaną. Lėšų projektui nutarė prasimanyti įvesdamas mokestį už vyną. Pasipiktinę miestelėnai, protestuodami prieš kvailą įstatymą, pradėjo mėtyti monetas į Trevi fontaną. Sako, jis stebuklingas - už įmestą monetą norą išpildo. Per dieną turistai į Trevi fontaną sumeta nuo 2 iki 3 tūkstančių eurų. O per metus Romos savivaldybė sužvejoja apie 700 tūkstančių eurų.
Bankoke yra šventykla, kurioje reikia mesti 50 monetų. Sako, išsipildys 50 norų. Gilu... Tiek monetų nesinešioji, norų tiek ne iš karto sugalvosi. Visi jie virs vienu dideliu, tikru, pačiu svarbiausiu...

Monetomis apiberia jaunavedžius. Visi žino – kodėl monetą meta futbolo teisėjas. Sako, kad pasisektų egzaminas, studentas į kairįjį batą turi įsidėti monetą. Kai kuriose alma mater gyvuoja tradicija – gavus diplomą, mesti orą monetą. „Viskas“ – šaukia laimingi diplomuoti žmonės.

Mesti monetą – padaryti sprendimą, man teko dar būnant pradinuku. „Kieti bachūrai“, na banditėliai, mokykloje pinigų neatiminėjo, veikė „savotiškas“ garbės kodeksas. Nutvėrę auką, vesdavosi už kampo "mesti monetą"... Aišku dažniau sakydavo paprastai „kaliočinti“ – lošti monetomis. Anie žinojo begales triukų, kaip kratomose rieškutėse suguldyti, o konkurentas atspėti - „herbas“ ar „kapeika“ suspaustas delne. Mes, „šketai", tegalėdavome mokytis ir bandyti laimę. Vienaip, ar kitaip, turėjome pasirinkimą. Tampėme laimę už ūsų ir nešiojomės smulkias monetas. Dičkiams greit nusibodo su „smulkme" žaisti.