Kamčiatkoje dvi savaites laukėme, kol
mus atkas...
Dvi savaites snigo. Užpustė kelius, namus. Nebuvo
elektros, neveikė telefonas. Durų negalėjai atsidaryti. Pirmiausia baigėsi cigaretes, vėliau duona, konservai, tik raudoni ikrai nesibaigė niekada. Tiesą sakant, į juos žiūrėti negalėjome.
Ukrainiečiai išmokė kaip reikia pasigaminti ir valgyti sumuštinį – „doberusia do tebe“. Mažą lašinių gabalėlį uždedi didelės duonos riekės gale ir valgai sakydamas – „nusigausiu ir iki tavęs...“
Ukrainiečiai išmokė kaip reikia pasigaminti ir valgyti sumuštinį – „doberusia do tebe“. Mažą lašinių gabalėlį uždedi didelės duonos riekės gale ir valgai sakydamas – „nusigausiu ir iki tavęs...“
Musulmonai iš Karabacho valgė kitaip. Jie duonos riekę perlauždavo, lašinių
gabalėlį dėdavo ant duonos, ant viršaus užvoždami likusią duonos riekelę. „Ir
Alachas nemato, ir man gera“, – sakydavo valgydami savotišką „hamburgerį"... Žydai valgė tylėdami, estukas piktinosi – kodėl duona ant laikraščio padėta. Visi valgydami kepures nusiimdavo, uzbekai užsidėdavo...
Ne tik arabai ir musulmonai nežino, kas tai per daiktas ir su kuo kramtomi lašiniai. Lenkijoje, Wroclaw'e šauni turistų kompanija ragaudama kraipė galvas ir klausinėjo – „kas čia, žuvis?.."
– O ar žinai, kokie lašiniai patys geriausi? – jau geresniais laikais mokė kitas ukrainietis.
– ADIDAS – TRYS JUOSTELĖS...
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą