OMNIA MEA MECUM PORTO

135. Dievui į ausį... / God in the ear...



Pasirodo, mūsų ausys, beje, kaip ir nosis, auga visą gyvenimą.
Akys išlieka beveik nepakitusios. Ausys auga nedaug – tik po 0,16 mm per metus. Ir visos tos mūsų ausys vienintelės ir nepakartojamos. Nusifotografavęs jas greitkelyje, gali gauti baudą. Negana to, pasirodo, ir tos pačios dvi, kurias dažniausiai kiekvienas turime, taip pat nevienodos. Viena, nors ir nežymiai, turi būti didesnė už kitą. Mokslininkai jau išmatavo ir įrodė, kad tai priklauso nuo to, kuris smegenų pusrutulis labiau dirba. Jei didesnė dešinė ausis, žmogus linkęs į tiksliuosius dalykus, jeigu didesnė kairė – jam labiau aktualūs grožiniai dalykai, menai, muzika ir panašiai. Dar tos ausys – erogeninė zona. Mano kolega net nustatė tikslią ausų svilimo ribą. Jis teigia, kad jos pradeda raitytis, kai kieme minus 7 laipsniai...
Visą šitą teoriją labiau susidomėjusios išklauso moterys. Nepatikliai pasvarsčiusios, tikriausiai patikrinusios savo veidrodžio stebėjimus – juk ne veltui prie veidrodžio praleidžia septynerius savo gyvenimo metus – jos galiausiai pripažįsta, kad tos nelemtos ausys vis tik nevienodos. Žinoma, prikabinus ant vienos sunkesnį auskarą, reikalą, bent jau optiškai, galima pataisyti. Įdomu tik, ar tai turėtų įtakos smegenų pusrutulių veiklai ir protiniams sugebėjimams? 

„Ex auribus cognoscitur asinus – asilą iš ausų pažįstame“, – sakė senoliai. Viena aišku, ausis reikia matuoti nuo mažumės.

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

 

puslapio peržiūrų skaičius

47771