136. Ar valgėte Van Gogo? / Or eaten Van Gogh?

Kartą teko garbė lydėti profesorę K. Prunskienę į Ministrų Tarybos posėdį Suomijoje.
Po oficialių susitikimų, rankų paspaudimų, nuotraukų atminčiai ir kitų ministeriškų ES procedūrų šeimininkai turėjo parodyti – kuo gali pasigirti.

Aplankėme fermas, miškų pjovimo ir perdirbimo aikšteles. Dabar jau nepamenu kiek – šeši ar šešiolika tūkstančių vienkartinių kavos puodelių iš vieno medžio „išsivynioja“... Niekada nepamiršiu iškilmingos, šešias valandas trukusios, vakarienės Suomijos pažangiųjų technologijų lyderio ir pramonės flagmano - koncerno „Nokia“ pastato foje. Na, turėjo gi, kur nors susėsti penki šimtai žmonių.

Tiesa, dar buvome parodoje. Šeimininkai demonstravo apie trisdešimt pačių pačiausių, naujai išvestų bulvių rūšių. Jas pavadino pačių pačiausių, žinomiausių žmonių vardais. Ar valgėte kada bulvių „Mikelandželo“, o „Da Vinči“?... 

Didžiąją dalį tų „įžymybių“ suomiai eksportuoja į Rusiją. Ar skanios tos bulvės – negalėčiau pasakyti, nes iš jų pagaminta baltoji mišrainė, ta pati, kurią mes kažkodėl dažnai pavadiname „lietuviška“, o visas pasaulis  kažkodėl dažniau vadina „Olivje“, per naktį buvo palaikyta šaldymo kameroje, todėl girgždėdama tarp dantų, neatskleidė nei savo pačių pačiausių skonių, nei aromato subtilybių.

Pakeleivingu lėktuvu išskristi turėjome tik kitą rytą, todėl pasinaudojome maloningu šeimininkų kvietimu ir aplankėme vietinį istorijos, pramonės, verslo ir šiaip svarbų muziejų. Šeimininkai padovanojo atminčiai storas ir solidžias knygas. Suomiai turi gero popieriaus, na, žinote, tokio kreidinio... Vienas lapas sveria daugiau, nei visa degtukų dėžutė. Juose mirgėjo istorinės, kultūrinės, etnografinio paveldo, maisto patiekalų nuotraukos. Knygas laikiau atidžiai ir pagarbiai, svarsčiau – kaip jas geriau sutalpinti lagamine.

– Turint galvoje jų svorį ir Jūsų stuburą, rekomenduoju, prieš miegą pavarčius, iš ryto knygas „pamiršti“ viešbutyje, – pakilnojusi solidžius veikalus ir kaip mama susirūpinusi, ištarė profesorė. Buvome likę vieni. Lengvai šyptelėjusi ir pagavusi mano nustebusį ir klausiamą žvilgsnį, paaiškino:

– Na, taip, fotografijos neabejotinai geros... Tik, ar Jūs skaitote suomiškai?...

Deja...