Lentynoje karštligiškai dar vis ieškojau kažko... Kažko lengvo, malonaus, lietuviško... Taip, žinojau, ne kažko, o to - tokio tikro, nebrangaus, palyginus, bet kokybiško. Per daug neišvaizdaus, bet nuo vaikystės nepamirštamo, iki dabar nepasikeitusio. Brangaus kaip prisiminimai ir iki šiol vis dar nesugadinto šokoladuko...
- Ieškau tokio paprasto, bet gero šokoladuko Pupa, - šyptelėjau pribėgusiai padėti pardavėjai.
- Taip, taip, žinote, būna... Būna, bet labai greitai išperka, kažkodėl... Kažkodėl daugiausia lenkai. Žinote, jie taip keistai šypsosi, šypsosi, taip keistai taria... Bet paskui vis tiek ima ir išperka. Kažkodėl lenkai, - kaltai bandė aiškintis moteris.
Išėjau, nuleidęs galvą. Gomurį kuteno salsvas ir švelnus prisiminimas. Staiga - toptelėjo. Nustebintas atradimo, grįžau atgal ir nutariau dar ir pardavėjai paaiškinti.
- Ar žinote, ką lenkiškai reiškia - "Pupa"? Taip gerietiškai, nepiktai?...
- "Užpakaliukas"...
Džiaugiasi tu0 pavadinimu ir vokiečiai jiems reiškiančiu "lėlytė". Jie tik nesupranta, kodėl rudos spalvos įpakavimas.
- "Užpakaliukas"...
Džiaugiasi tu0 pavadinimu ir vokiečiai jiems reiškiančiu "lėlytė". Jie tik nesupranta, kodėl rudos spalvos įpakavimas.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą